LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1992 m. balandžio 22 d. Nr. 283
Vilnius
Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos
nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko
laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų
patvirtinimo
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991
m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. I-1244 "Dėl Dzūkijos, Kuršių
nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio
nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato
įsteigimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip
pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio
nacionalinio parko laikinuosius nuostatus ir Viešvilės
valstybinio rezervato nuostatus (pridedama).
2. Pavesti Finansų ministerijai sumažinti 1494,2 tūkst.
rublių Lietuvos valstybės biudžeto asignavimus 1992 metams
Miškų ūkio ministerijai (nacionaliniams parkams išlaikyti) ir
šias lėšas perduoti Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (Trakų istoriniam nacionaliniam parkui
išlaikyti).
3. Padaryti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14
d. nutarimo Nr. 342 "Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių
Lietuvos teritorijoje" (Žin., 1983, Nr. 36-283) priedėliuose
šiuos pakeitimus:
3.1. išbraukti iš 2 priedėlio 21 punktą;
3.2. išdėstyti 2 priedėlio 33 punktą taip:
"33. Ūlos 6756 Varėnos raj.; Varėnos miškų išsaugoti Dainavos
lygumos urėdijos Rudnios, Zervynų kraštovaizdį su
unikaliu girininkijų žemės skl. Ūlos ir jos intakų
hidrografiniu kompleksu, ryškiais kopų masyvais,
savitais dubakloniais, upėtakių nerštavietėmis";
3.3. išbraukti iš 3 priedėlio 12, 17 ir 22 punktus;
3.4. išbraukti iš 5 priedėlio 1 ir 4 punktus;
3.5. išbraukti iš 7 priedėlio 1, 2, 11 ir 24 punktus;
3.6. išdėstyti 9 priedėlio 8 punktą taip:
"Merkio baseinas
8. Merkio 210,3 Merkio upė nuo valstybinės sienos
išsaugoti upėtakių iki Dzūkijos nacionalinio parko ri-
nerštavietes bos (167,2 km) Šalčininkų, Trakų,
Varėnos rajonuose; Versekos upė
nuo Versekos elektrinės užtvankos
iki žiočių (21 km) Šalčininkų, Va-
rėnos rajonuose; Pasgrindos upė
(2,5 km nuo žiočių), visa Beržupio
upė (6,2 km), visa Derežnos upė
(13,4 km) Varėnos rajone";
3.7. išbraukti iš 9 priedėlio 10 punktą;
3.8. išbraukti iš 12 priedėlio 3 punktą.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatus,
patvirtintus Lietuvos Ministrų Tarybos 1974 m. kovo 29 d.
nutarimu Nr. 124 "Dėl Lietuvos TSR nacionalinio parko steigimo"
(Žin., 1974, Nr. 11-98; 1989, Nr. 33-466);
4.2. Lietuvos Ministrų Tarybos 1976 m. balandžio 30 d.
nutarimą Nr. 138 "Dėl tolesnio Kuršių nerijos tvarkymo" (Žin.,
1976, Nr. 4-110);
4.3. Lietuvos Ministrų Tarybos 1979 m. liepos 29 d.
nutarimą Nr. 249 "Dėl Lietuvos nacionalinio parko nuostatų
papildymo" (Žin., 1979, Nr. 20-268);
4.4. Lietuvos Ministrų Tarybos Prezidiumo einamiesiems
reikalams 1981 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolo Nr. 8 XXXVII
klausimą "Dėl papildomų priemonių Kuršių nerijos apsaugai
gerinti";
4.5. Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. liepos 21 d.
nutarimu Nr. 195 "Dėl kai kurių Lietuvos TSR vyriausybės
sprendimų gamtos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių
naudojimo klausimais pakeitimo" (Žin., 1983, Nr. 21-228)
patvirtintų Pakeitimų, kurie daromi Lietuvos TSR vyriausybės
sprendimuose, 5 ir 8 punktus;
4.6. Lietuvos Ministrų Tarybos 1986 m. balandžio 28 d.
nutarimą Nr. 157 "Dėl Kuršių nerijos tvarkymo nuostatų dalinio
pakeitimo".
Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas G.Vagnorius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Dzūkijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Dzūkijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. I-1244 vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu
požiūriu Dainavos krašto teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir
naudoti.
2. Dzūkijos nacionalinis parkas savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu),
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Dzūkijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
planavimo schemą ir remiantis ja parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Dzūkijos nacionalinio parko miškai, išskyrus nedidelius,
įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens telkiniai,
išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
4. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Dzūkijos nacionalinio
parko kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
5. Pagrindiniai Dzūkijos nacionalinio parko finansavimo
šaltiniai yra šie:
5.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
5.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
5.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
5.4. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai;
5.5. kitos įplaukos.
6. Dzūkijos nacionalinis parkas yra juridinis asmuo, turi
antspaudą su savo pavadinimu.
Dzūkijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausi Dzūkijos nacionalinio parko uždaviniai yra
šie:
7.1. išsaugoti ypač vertingus Dainavos krašto gamtos ir
kultūros kompleksus - Nemuno-Merkio-Ūlos-Grūdos-Skroblaus
santakinio upyno hidrografinį tinklą bei slėnius su būdingais
floros ir jos migracijos kelių kompleksais; Dzūkijos
kontinentinių kopų masyvus; Straujos ir Pakrykštės erozinius
geomorfologinius kompleksus; Galvinio, Netiesų, Glyno
hidrografinius kompleksus; Merkinės moreninį gūbrį; Dzūkijai
būdingas pušynų bei mišriųjų eglynų biocenozes; istorinius
urbanistinius Merkinės ir Liškiavos kompleksus; etnokultūrines
girinių bei panemunių dzūkų kaimų vertybes; Glyno ežero
apylinkių archeologinius kompleksus; Subartonių memorialinį
kraštovaizdžio kompleksą;
7.2. užtikrinti Nemuno ir Merkio santakos upyno ekologinę
pusiausvyrą;
7.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius,
kultūrinius kompleksus bei objektus;
7.4. organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir
kitus mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, informacijos
kaupimą;
7.5. puoselėti Dzūkijos kultūrines tradicijas, propaguoti
aplinkosaugos idėjas bei žinias;
7.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
7.7. propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus;
7.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
8. Dzūkijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir
kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:
8.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
8.2. prezervacinę (apsauginę);
8.3. rekreacinę;
8.4. ūkinę.
9. Dzūkijos nacionalinio parko rezervatuose, draustiniuose
ir apsauginėse zonose taikomas aplinkos apsaugos įstatymuose
bei rezervatų, draustinių ir apsauginių zonų nuostatuose
nustatytas apsaugos režimas.
10. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Dzūkijos nacionalinio parko kraštovaizdžio, teršti
aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
10.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
10.2. plėsti ir statyti pramonės bei atliekų saugojimo ir
perdirbimo įmones;
10.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
10.4. statyti stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių fermas
(ūkininkaujant reikia verstis vietiniais ištekliais);
10.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus nesuderinus su parko valdyba;
10.6. keisti reljefo formas;
10.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
10.8. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
10.9. žaloti gamtos bei kultūros paminklus.
11. Keisti Dzūkijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros
paminklų aplinką; statyti gyvenamuosius namus galima tik pagal
nustatytąja tvarka suderintą projektą.
12. Nauji statiniai ir įrenginiai Dzūkijos nacionaliniame
parke turi derėti su gamta ir kultūros paveldu. Jų statybai
rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina
nacionalinio parko architektas.
13. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijai lankyti gali
būti įvedami mokami leidimai.
14. Dzūkijos nacionalinio parko miškuose ūkininkaujama
pagal saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos,
suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentu, tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Dzūkijos nacionalinio parko darbo organizavimas
15. Dzūkijos nacionalinis parkas yra biudžetinė
organizacija, priklausanti Miškų ūkio ministerijos reguliavimo
sferai. Parkas valdo ir naudoja jam patikėtą valstybinės
nuosavybės turtą.
16. Dzūkijos nacionalinio parko darbą organizuoja parko
valdyba, sudaryta ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius
renkamas konkurso tvarka ir tvirtinamas miškų ūkio ministro
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
17. Dzūkijos nacionalinio parko valdybą sudaro mokslinių
tyrimų, gamtos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos
organizavimo, miškų, žemės ūkio skyriai, parko inspekcija,
architektūros tarnyba. Prireikus gali būti įsteigti ir kiti
skyriai.
18. Dzūkijos nacionalinio parko direktorius ir jo
vadovaujama parko valdyba:
18.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
18.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
18.3. atsako už parko būklę.
19. Dzūkijos nacionalinio parko inspekcija kontroliuoja
fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę)
veiklą parko teritorijoje.
20. Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai, vykdantys
kontrolės funkcijas, tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
21. Asmenų, nuolat gyvenančių Dzūkijos nacionalinio parko
teritorijoje, švietimo, gydymo, prekybos, buitinio aptarnavimo,
kultūros ir kitais socialiniais klausimais rūpinasi parko
teritorijoje esančios savivaldybės.
22. Dzūkijos nacionalinio parko direktorius turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų
ir pareigūnų sprendimus, prieštaraujančius parko uždaviniams
arba pažeidžiančius nustatytąjį parko apsaugos režimą.
Nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
23. Svarbiausias Dzūkijos nacionalinio parko problemas
nagrinėja ir teikia pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų
teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir kitos
specialiosios tarybos. Gamtosaugos, paminklotvarkos,
etnokultūros, architektūros klausimais parko specialistus
konsultuoja ir teikia jiems metodinę pagalbą Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, Paminklotvarkos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros
ir švietimo ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija,
Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.
24. Dzūkijos nacionalinio parko veiklą kontroliuoja
valstybinės kontrolės organizacijos pagal savo kompetenciją.
Dzūkijos nacionalinio parko kitų juridinių
ir fizinių asmenų teisės
25. Dzūkijos nacionalinio parko valdyba turi teisę:
25.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
25.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
25.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams;
25.4. lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti parko gyventojus
mediena ir jos gaminiais sodyboms remontuoti.
26. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, teikiamos
lengvatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje nuolat
gyvenantys asmenys turi teisę:
27.1. verstis neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
27.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
27.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
27.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Dzūkijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Kuršių nerijos nacionalinio parko
laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. I-1244 vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu
požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu
Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniu paveldu išsaugoti,
tvarkyti bei naudoti.
2. Kuršių nerijos nacionalinis parkas savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu
Įstatymu), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu,
kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
generalinį planą ir remiantis juo parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus miškotvarkos, žemėtvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos žemė, jos
gelmės, vandenys, augalija ir gyvūnija yra Lietuvos Respublikos
nuosavybė.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
4. Pagrindiniai Kuršių nerijos nacionalinio parko
finansavimo šaltiniai yra šie:
4.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
4.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
4.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
4.4. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai;
4.5. kitos įplaukos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
5. Svarbiausi Kuršių nerijos nacionalinio parko uždaviniai
yra šie:
5.1. išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias
parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos-
Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, palaidotus miško
dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palves, kupstynės
gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą
nerijos augaliją ir gyvūniją, savitą kultūros paveldą, iš jo
pamario architektūros paminklus - etnografines žvejų sodybas,
senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos
gyvenvietėse, memorialines vietas;
5.2. išlaikyti stabilią Kuršių nerijos ekologinę sistemą;
5.3. plėtoti gamtosaugos, paminklosaugos ir kitų sričių
mokslinius tyrimus, kaupti informaciją;
5.4. propaguoti Kuršių nerijos materialinės dvasinės
kultūros palikimą, gamtosaugos idėjas;
5.5. sudaryti geras gyvenimo sąlygas nuolatiniams
gyventojams;
5.6. plėtoti reglamentuotą rekreacinę veiklą;
5.7. plėtoti reglamentuotą tradicinę ūkinę veiklą - miškų,
žuvininkystės ūkį;
5.8. demilitarizuoti teritoriją.
6. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija pagal
gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir
panaudojimo galimybes skirstoma į funkcines zonas:
6.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
6.2. prezervacinę (apsauginę);
6.3. rekreacinę (ekstensyvaus ir intensyvaus naudojimo);
6.4. akvatorijas;
6.5. gyvenvietes.
7. Smiltynės rekreacinė zona, priklausanti Klaipėdos miesto
teritorijai, naudojama Klaipėdos miesto gyventojų poilsiui.
8. Kuršių nerijos nacionalinio parko rezervatuose bet kokia
veikla, nesusijusi su natūralios gamtos išsaugojimu arba
atkūrimu, yra draudžiama.
9. Kuršių nerijos nacionalinio parko draustiniams ir
apsauginėms zonoms taikomas aplinkos apsaugos įstatymuose bei
draustinių ir apsauginių zonų nuostatuose nustatytas režimas.
10. Vykdydamas savo funkcijas, Kuršių nerijos nacionalinis
parkas turi laikytis šių reikalavimų:
10.1. bet kokia ūkinė (taip pat rekreacinė) ar kita veikla
neturi prieštarauti konservaciniams ir prezervaciniams
(apsauginiams) šio parko tikslams, iš esmės keisti jo
kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės
pusiausvyros;
10.2. nauji statiniai ir įrenginiai turi derėti su gamta ir
etnokultūriniu paveldu; visi pastatai statomi pagal
individualius projektus, laikantis tradicinių architektūros
formų bei tūrių;
10.3. statybų vietos, pastatų, komunikacijų ar jų
rekonstrukcijos projektai derinami įsatymų nustatyta tvarka;
10.4. parko teritorija lankoma tik su leidimais, išskyrus
teritoriją, priskirtą Klaipėdos miestui.
11. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje
neleidžiama:
11.1. eksploatuoti naudingų iškasenų; nustatytąja tvarka
leidžiama verstis tik gintaro ir požeminių vandenų gavyba;
11.2. kurti naujas pramonės, atliekų perdirbimo ir
saugojimo įmones;
11.3. tiesti naujas elektros perdavimo oro linijas;
11.4. keisti reljefo formas;
11.5. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
11.6. žaloti gamtos ir kultūros paminklus.
12. Keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos ir
kultūros paminklų aplinką leidžiama pagal nustatytąja tvarka
suderintą projektą.
13. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai tvarkomi pagal
saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos, suderinus
su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu,
tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbo organizavimas
14. Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklą (iki Lietuvos
Respublikos administracinės-teritorinės reformos), remdamosi
Neringos ir Klaipėdos miestų tarybų bei valdybų sutikimu ir
daugiašale Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento,
Miškų ūkio ministerijos, Neringos miesto tarybos ir Klaipėdos
miesto tarybos sutartimi, organizuoja, ir už parko būklę atsako
Neringos miesto valdyba (Neringos miesto teritorijoje) ir
Klaipėdos miesto valdyba (Klaipėdos miesto teritorijoje).
15. Neringos miesto valdyba, įgyvendindama jai pavestus
Kuršių nerijos nacionalinio parko uždavinius:
15.1. vykdo apsauginę, atkuriamąją, kultūrinę, švietėjišką
ir rekreacinę veiklą;
15.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
15.3. organizuoja mokslinius tyrimus.
16. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų ūkį tvarko
Kuršių nerijos nacionalinio parko urėdija. Urėdijos įstatus
tvirtina ir urėdą skiria Miškų ūkio ministerija.
17. Svarbiausias Neringos miesto valdybai iškilusias Kuršių
nerijos nacionalinio parko problemas nagrinėja ir teikia
pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų teritorijų mokslinė
konsultacinė taryba prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamento ir kitos specialios tarybos. Gamtosaugos,
paminklotvarkos, etnokultūros, architektūros klausimais parko
specialistus konsultuoja ir teikia jiems metodinę pagalbą
Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos departamentas,
Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, Miškų ūkio ministerija, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
18. Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos išteklių
naudojimą reguliuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos departamentas ir Miškų ūkio ministerija
įstatymų nustatyta tvarka.
19. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai, kuriems
pagal tarnybines pareigas suteiktos kontrolės teisės, tarnyboje
dėvi jiems nustatytą uniformą.
Neringos ir Klaipėdos miestų valdybų, kitų
juridinių ir fizinių asmenų teisės
20. Neringos miesto valdyba turi teisę Neringos miesto
tarybos nustatyta tvarka išduoti leidimus lankyti Kuršių
nerijos nacionalinį parką.
21. Neringos ir Klaipėdos miestų valdybos, organizuodamos
Kuršių nacionalinio parko veiklą savo administracinėse zonose,
turi teisę:
21.1. išnuomoti statinius bei gamybos priemones juridiniams
ir fiziniams asmenims rekreacinei, ūkinei ir kitai veiklai,
neprieštaraujančiai šio parko tikslams ir uždaviniams, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
21.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
21.3. remdamosi parko generaliniu planu, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams.
22. Kuršių nerijos nacionalinio parko naudotojams, ribojant
jų ūkinę veiklą, teikiamos lengvatos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje
gyvenantys asmenys turi teisę:
23.1. verstis neprieštaraujančia šio parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
23.2. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais ir
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą Neringos miesto tarybos nustatyta tvarka.
24. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Kuršių nerijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Žemaitijos nacionalinio parko laikinieji
nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. I-1244 vertingiausioms gamtiniu bei kultūriniu
požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir
naudoti.
2. Žemaitijos nacionalinis parkas savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu),
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
planavimo schemą ir remiantis ja parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Žemaitijos nacionalinio parko miškai, išskyrus
nedidelius, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens
telkiniai, išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
4. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Žemaitijos nacionalinio
parko kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
5. Pagrindiniai Žemaitijos nacionalinio parko finansavimo
šaltiniai yra šie:
5.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
5.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
5.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
5.4. savanoriški fizinių ir juridinių asmenų įnašai;
5.5. kitos įplaukos.
6. Žemaitijos nacionalinis parkas yra juridinis asmuo, turi
antspaudą su savo pavadinimu.
Žemaitijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausi Žemaitijos nacionalinio parko uždaviniai yra
šie:
7.1. išsaugoti didžiausią Žemaitijoje Platelių ežerą ir jo
apylinkes, Laumalenkos, Babrungo hidrografinius kompleksus,
Šarnelės, Mikytų, Varduvos, Medsėdžių, Liepijos
geomorfologinius kompleksus, būdingus Vakarų Lietuvai miškus
(Plokštinės, Paplatelės), Uošnos, Siberijos, Juodupio pelkes su
retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, Šventorkalnio archeologinę
zoną su piliaviete, Gegrėnų, Pučkorių, Šarnelės piliakalnius,
Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos urbanistinius
kompleksus, Pamedinčių, Pučkorių, Stirbaičių, Visvainių
etnografinius kaimus, žemaičių tautodailės paminklus
(koplytėles ir koplytstulpius);
7.2. užtikrinti Platelių ežeryno ekologinę pusiausvyrą;
7.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius,
kultūrinius kompleksus bei objektus;
7.4. organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir
kitus mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, kaupti
informaciją;
7.5. puoselėti Žemaitijos kultūrines tradicijas, propaguoti
aplinkosaugos idėjas bei žinias;
7.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
7.7. propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus;
7.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
8. Žemaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir
kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:
8.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
8.2. prezervacinę (apsauginę);
8.3. rekreacinę;
8.4. ūkinę.
9. Žemaitijos nacionalinio parko rezervatuose,
draustiniuose ir apsauginėse zonose taikomas aplinkos apsaugos
įstatymuose bei rezervatų, draustinių ir apsauginių zonų
nuostatuose nustatytas apsaugos režimas.
10. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio,
teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
10.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
10.2. plėsti ir statyti pramonės bei atliekų saugojimo ir
perdirbimo įmones;
10.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
10.4. statyti stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių fermas
(ūkininkaujantys turi verstis vietiniais ištekliais);
10.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus nesuderinus su parko valdyba;
10.6. keisti reljefo formas;
10.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
10.8. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
10.9. žaloti gamtos bei kultūros paminklus.
11. Keisti Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros
paminklų aplinką, statyti gyvenamuosius namus leidžiama tik
pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą.
12. Nauji statiniai ir įrenginiai Žemaitijos nacionaliniame
parke turi derėti su gamta ir kultūros paveldu. Jų statybai
rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina
nacionalinio parko architektas.
13. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijai lankyti gali
būti įvedami mokami leidimai.
14. Žemaitijos nacionalinio parko miškuose ūkininkaujama
pagal saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos,
suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentu, tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Žemaitijos nacionalinio parko darbo organizavimas
15. Žemaitijos nacionalinis parkas yra biudžetinė
organizacija, priklausanti Miškų ūkio ministerijos reguliavimo
sferai. Parkas valdo ir naudoja jam patikėtą valstybinės
nuosavybės turtą.
16. Žemaitijos nacionalinio parko darbą organizuoja parko
valdyba, sudaryta ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius
renkamas konkurso tvarka ir tvirtinamas miškų ūkio ministro
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
17. Žemaitijos nacionalinio parko valdybą sudaro mokslinių
tyrimų, gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos
organizavimo, miškų ūkio, žemės ūkio skyriai, parko inspekcija,
architektūros tarnyba. Prireikus gali būti įsteigti ir kiti
skyriai.
18. Žemaitijos nacionalinio parko valdyba:
18.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
18.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
18.3. atsako už parko būklę.
19. Žemaitijos nacionalinio parko inspekcija kontroliuoja
fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę)
veiklą parko teritorijoje.
20. Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai, vykdantys
kontrolės funkcijas, tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
21. Asmenų, nuolat gyvenančių Žemaitijos nacionalinio parko
teritorijoje, švietimo, gydymo, prekybos, buitinio aptarnavimo,
kultūros ir kitais socialiniais reikalais rūpinasi parko
teritorijoje esančios savivaldybės.
22. Žemaitijos nacionalinio parko direktorius turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų
ir pareigūnų sprendimus, prieštaraujančius parko uždaviniams ir
tikslams arba pažeidžiančius nustatytąjį parko teritorijos
apsaugos režimą. Nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta
tvarka.
23. Svarbiausias Žemaitijos nacionalinio parko problemas
nagrinėja ir teikia pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų
teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir kitos specialios
tarybos. Gamtosaugos, paminklotvarkos, etnokultūros,
architektūros klausimais parko specialistus konsultuoja ir
teikia jiems metodinę pagalbą Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos departamentas, Paminklotvarkos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
24. Žemaitijos nacionalinio parko veiklą kontroliuoja
valstybinės kontrolės organizacijos pagal savo kompetenciją.
Žemaitijos nacionalinio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės
25. Žemaitijos nacionalinio parko valdyba turi teisę:
25.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
25.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
25.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams;
25.4. lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti parko gyventojus
mediena ir jos gaminiais sodyboms remontuoti.
26. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, teikiamos
lengvatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje nuolat
gyvenantys asmenys turi teisę:
27.1. verstis neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
27.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
27.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
27.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Žemaitijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Aukštaitijos nacionalinio parko
laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Ministrų Tarybos 1974 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 124
vertingiausiems gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Aukštaitijos
kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti, tvarkyti ir naudoti.
2. Aukštaitijos nacionalinis parkas savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu
Įstatymu), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu,
kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
planavimo schemą ir remiantis ja parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Aukštaitijos nacionalinio parko miškai, išskyrus
nedidelius, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens
telkiniai, išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
4. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Aukštaitijos nacionalinio
parko kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
5. Pagrindiniai Aukštaitijos nacionalinio parko finansavimo
šaltiniai yra šie:
5.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
5.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
5.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
5.4. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai;
5.5. kitos įplaukos.
6. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra juridinis asmuo,
turi antspaudą su savo pavadinimu.
Aukštaitijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausi Aukštaitijos nacionalinio parko uždaviniai
yra šie:
7.1. išsaugoti rytinę Aukštaičių aukštumos dalį su
Kirdeikių, Šiliniškių, Rypelialaukio kalvagūbrių, Pakaso-Ūkojo-
Alksno-Lūšių, Almajo-Linkmeno-Asalnų, Baluošo-Dringio, Šakarvų-
Žeimenio dubaklonių ir palei juos plytinčių terasinių lygumų
reljefo kompleksais, Žeimenos aukštupio hidrografinį kompleksą
su Ginučių ežerynu bei jo tiesioginiais intakais - Kiaunos,
Luknelės, Šventelės upeliais, Ažvinčių, Minčios girias,
Linkmenų, Palūšės, Kaltanėnų miškus, Ginučių Ąžuolyną bei
Šuminų kadagyną, savitas augalų ir gyvūnų bendrijas bei retas
rūšis, Šiaurės Rytų Lietuvos XIII-XV a. gynybinės linijos
Šiliniškių kalvagūbryje liekanas su Taurapilio, Ginučių,
Puziniškio ir kitais piliakalniais, Minčios, Vyžų, Šakarvos,
Palūšės, Kaltanėnų ir kitus parko teritorijoje esančius
pilkapynus bei akmens amžiaus gyvenvietes, etnografinius
Antrųjų Varniškių, Vaišnoriškių, Šuminų, Benediktavo (Maknių)
kaimus bei kitus išlaikiusius etnografinius bruožus kaimus,
Palūšės, Kaltanėnų bažnyčių ansamblius, Kiškių palivarką,
Minčios, Stripeikių, Ginučių, Gaveikėnų, Pakretuonės, Šilinės
vandens malūnus, Varniškių liepas, Trainiškių Ąžuolą, Obelų
Rago kadagius ir kitus parko teritorijoje esančius gamtos ir
kultūros paminklus;
7.2. užtikrinti Žeimenos aukštupio ežeryno ekologinę
pusiausvyrą;
7.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius,
kultūrinius kompleksus bei objektus;
7.4. organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir
kitus mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, informacijos
kaupimą;
7.5. puoselėti Aukštaitijos kultūrines tradicijas,
propaguoti aplinkosaugos idėjas bei žinias;
7.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
7.7. propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus;
7.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
8. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos
ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes skirstoma į funkcines zonas:
8.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
8.2. prezervacinę (apsauginę);
8.3. rekreacinę;
8.4. ūkinę.
9. Aukštaitijos nacionalinio parko rezervatuose,
draustiniuose ir apsauginėse zonose taikomas aplinkos apsaugos
įstatymuose bei rezervatų, draustinių ir apsauginių zonų
nuostatuose nustatytas apsaugos režimas.
10. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio,
teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
10.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
10.2. plėsti ir statyti pramonės bei atliekų saugojimo ir
perdirbimo įmones;
10.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
10.4. statyti stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių fermas
(ūkininkaujantys turi verstis vietiniais ištekliais);
10.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus, nesuderinus su parko valdyba;
10.6. keisti reljefo formas;
10.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
10.8 steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
10.9. žaloti gamtos bei kultūros paminklus.
11. Keisti Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos ar
kultūros paminklų aplinką, statyti gyvenamuosius namus galima
tik pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą.
12. Nauji statiniai ir įrenginiai Aukštaitijos nacionalinio
parko teritorijoje turi derėti su gamta bei kultūros paveldu.
Jų statybai rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina
nacionalinio parko architektas.
13. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijai lankyti
gali būti įvedami mokami leidimai.
14. Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose ūkininkaujama
pagal saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos,
suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentu, tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Aukštaitijos nacionalinio parko darbo organizavimas
15. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra biudžetinė
organizacija, priklausanti Miškų ūkio ministerijos reguliavimo
sferai. Parkas valdo ir naudoja jam patikėtą valstybinės
nuosavybės turtą.
16. Aukštaitijos nacionalinio parko darbą organizuoja jo
valdyba, sudaryta ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius
renkamas konkurso tvarka ir tvirtinamas miškų ūkio ministro
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
17. Aukštaitijos nacionalinio parko valdybą sudaro
mokslinių tyrimų, gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos,
rekreacijos organizavimo, miškų ūkio, žemės ūkio skyriai, parko
inspekcija, architektūros tarnyba. Prireikus gali būti įsteigti
ir kiti skyriai.
18. Aukštaitijos nacionalinio parko valdyba:
18.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
18.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
18.3. atsako už parko būklę.
19. Aukštaitijos nacionalinio parko inspekcija kontroliuoja
fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę)
veiklą parko teritorijoje.
20. Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai, vykdantys
kontrolės funkcijas, tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
21. Asmenų, nuolat gyvenančių Aukštaitijos nacionalinio
parko teritorijoje, švietimo, gydymo, prekybos, buitinio
aptarnavimo, kultūros ir kitais socialiniais reikalais rūpinasi
parko teritorijoje esančios savivaldybės.
22. Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų
ir pareigūnų sprendimus, prieštaraujančius parko tikslams ir
uždaviniams arba pažeidžiančius nustatytąjį parko apsaugos
režimą. Nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
23. Svarbiausias Aukštaitijos nacionalinio parko problemas
nagrinėja ir teikia pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų
teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir kitos specialios
tarybos. Gamtosaugos, paminklotvarkos, etnokultūros,
architektūros klausimais parko specialistus konsultuoja ir
teikia jiems metodinę pagalbą Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos departamentas, Paminklotvarkos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
24. Aukštaitijos nacionalinio parko veiklą kontroliuoja
valstybinės kontrolės organizacijos pagal savo kompetenciją.
Aukštaitijos nacionalinio parko, kitų juridinių ir fizinių
asmenų teisės
25. Aukštaitijos nacionalinio parko valdyba turi teisę:
25.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
25.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
25.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams;
25.4. lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti parko gyventojus
mediena ir jos gaminiais sodyboms remontuoti.
26. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, teikiamos
lengvatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje nuolat
gyvenantys asmenys turi teisę:
27.1. verstis veikla, neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams;
27.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
27.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
27.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Aukštaitijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Trakų istorinis nacionalinis parkas (toliau vadinama -
Trakų parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam
kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio
kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti,
tvarkyti bei naudoti.
2. Trakų parkas yra biudžetinė organizacija, priklausanti
Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės reguliavimo sferai. Parkas valdo ir naudoja jam
patikėtą valstybinės nuosavybės turtą.
3. Trakų parkas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos
Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Trakų parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą šio parko planavimo schemą ir ja
remiantis parengtus ir nustatyta tvarka suderintus žemėtvarkos,
miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų
regeneravimo, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų
ir kitus projektus.
4. Trakų parko teritorijos miškai, išskyrus nedidelius,
įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens telkiniai,
išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
5. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Trakų parko kompleksinį
žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
6. Pagrindiniai Trakų parko finansavimo šaltiniai yra šie:
6.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
6.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
6.3. savanoriški fizinių ir juridinių asmenų įnašai;
6.4. kitos įplaukos.
7. Trakų parkas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo
pavadinimu.
Trakų parko uždaviniai, funkcijos ir apsaugos režimas
8. Svarbiausi Trakų parko uždaviniai yra šie:
8.1. išsaugoti Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų
Trakų piliavietės ir senovės gyvenvietės istorinius
archeologinius kompleksus, Trakų senamiesčio planinę erdvinę
struktūrą, Daniliškių, Senųjų Trakų etnografinius, Galvės,
Akmenos, Bražuolės hidrografinius, Varnikų miško, Ilgelio bei
Plomėnų pelkių kompleksus;
8.2. išlaikyti stabilią ekologinę sistemą;
8.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus kultūrinius,
gamtinius kompleksus ir objektus;
8.4. organizuoti mokslinius tyrimus gamtosaugos,
paminklosaugos ir kitose srityse, kaupti informaciją;
8.5. propaguoti Trakų apylinkių materialinį dvasinį
kultūros palikimą, gamtosaugos idėjas;
8.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
8.7. remti tradicinę ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;
8.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
9. Trakų parko teritorija pagal gamtos ir kultūros
vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes
skirstoma į funkcines zonas:
9.1. konservacinę - rezervatai (Trakų salos ir pusiasalio
bei Senųjų Trakų piliavietės) ir draustiniai (Kudrionių
kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės
hidrografiniai, Varnikų botaninis zoologinis, Plomėnų
ornitologinis, Trakų senamiesčio urbanistinis, Varnikėlių,
Serapiniškių, Senųjų Trakų etnografiniai, Užutrakio
kraštovaizdžio architektūros);
9.2. prezervacinę (apsauginę) - apsauginiai miškai;
9.3. rekreacinę;
9.4. ūkinę ir gyvenamąją.
10. Trakų parko rezervatuose vykdomi architektūrinių,
archeologinių kompleksų tyrimo, konservavimo ir restauravimo
darbai, formuojama ekspozicija (rezervato lankymo tvarką
nustato Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės kartu su Kultūros ir švietimo ministerija).
11. Trakų parko draustiniuose ir apsauginėse zonose
taikomas aplinkos apsaugos įstatymuose bei draustinių ir
apsauginių zonų nuostatuose nustatytas režimas.
12. Trakų parkas turi istorinę apsauginę (buferinę) zoną,
kuriai taikomas parko ūkinės zonos režimas.
13. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Trakų parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos,
pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
13.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
13.2. plėsti ir statyti naujas pramonės bei atliekų
saugojimo ir perdirbimo įmones;
13.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
13.4. statyti naujas stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių
fermas (ūkininkaujantys turi verstis vietiniais ištekliais);
13.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus, nesuderinus su Trakų parko valdyba;
13.6. keisti reljefo formas;
13.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
13.8. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
13.9. žaloti gamtos ir kultūros paminklus.
14. Keisti Trakų parko gamtos ir kultūros paminklų aplinką
leidžiama tik pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą.
15. Nauji statiniai ir įrenginiai Trakų parko teritorijoje
turi derėti su gamta ir kultūros paveldu. Jų statybai
rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina Trakų
parko architektas.
16. Trakų parko miškuose ūkininkaujama pagal saugomų
teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos, suderinus su
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, tvirtina
Miškų ūkio ministerija.
Trakų parko darbo organizavimas
17. Trakų parko darbą organizuoja parko valdyba, sudaryta
ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius renkamas konkurso
tvarka ir tvirtinamas Paminklotvarkos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Paminklotvarkos departamentas
ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas.
18. Trakų parko valdybą sudaro mokslinių tyrimų, kultūros
paveldo, gamtos apsaugos, rekreacijos organizavimo, miškų ir
žemės ūkio skyriai, parko inspekcija, architektūros tarnyba.
Prireikus gali būti įsteigti ir kiti skyriai.
19. Trakų parko direktorius ir jo vadovaujama valdyba:
19.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
19.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
19.3. atsako už parko būklę.
20. Trakų parko inspekcija kontroliuoja fizinių ir
juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parko
teritorijoje ir jo apsauginėje zonoje.
21. Trakų parko darbuotojai, vykdantys kontrolės funkcijas,
tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
22. Asmenų, nuolat gyvenančių Trakų parko teritorijoje,
švietimo, gydymo, prekybos, buitinio aptarnavimo, kultūros ir
kitais socialiniais reikalais rūpinasi parko teritorijoje
esančios savivaldybės.
23. Trakų parko direktorius turi teisę įstatymų nustatyta
tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų ir pareigūnų
sprendimus, prieštaraujančius parko uždaviniams arba
pažeidžiančius nustatytąjį parko apsaugos režimą. Nesutarimai
sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
24. Svarbiausias Trakų parko problemas nagrinėja ir teikia
pasiūlymus, kaip jas spręsti, mokslinė konsultacinė taryba prie
Paminklotvarkos departamento ir kitos specialios tarybos.
Gamtosaugos, paminklotvarkos, etnokultūros, architektūros
klausimais parko specialistus konsultuoja ir teikia jiems
metodinę pagalbą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas, Miškų ūkio ministerija, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
25. Trakų parko veiklą kontroliuoja valstybinės kontrolės
organizacijos pagal savo kompetenciją.
Trakų parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės
26. Trakų parko valdyba turi teisę:
26.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
26.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
26.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams.
27. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Trakų parko teritorijoje, teikiamos lengvatos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
28. Trakų parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys turi
teisę:
28.1. verstis neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
28.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
28.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
28.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
29. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Trakų parko
nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Viešvilės valstybinio rezervato nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Viešvilės valstybinis rezervatas (toliau vadinama -
Viešvilės rezervatas) įsteigtas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-
1244 labai vertingai gamtiniu požiūriu natūraliai Viešvilės
upės baseino ekosistemai išsaugoti.
2. Viešvilės rezervatas yra valstybinė organizacija,
turinti mokslo įstaigos statusą ir pavaldi Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos departamentui.
3. Viešvilės rezervatas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos
Respublikos įstatymais, normatyviniais aktais ir šiais
nuostatais.
4. Visa Viešvilės rezervato teritorijos žemė yra išimtinė
Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė ir suteikta
rezervatui nemokamai neterminuotam naudojimui. Ūkinė veikla
rezervate draudžiama.
5. Viešvilės rezervatas finansuojamas iš Lietuvos valstybės
biudžeto.
6. Viešvilės rezervatas yra juridinis asmuo, turi antspaudą
su savo pavadinimu.
7. Aplink Viešvilės rezervato teritoriją yra nustatyto
dydžio apsauginė zona, kurioje ūkinė veikla yra reguliuojama
rezervato ekosistemai nuo neigiamo antropogeninės veiklos
poveikio apsaugoti.
Viešvilės rezervato uždaviniai
8. Pagrindiniai Viešvilės rezervato uždaviniai yra šie:
8.1. išsaugoti Viešvilės upės baseino, įskaitant aukštupyje
esančius Artosios, Lūšnos, Gličio pelkynus ir juos supančias
Karšuvos girias, miškus, ekosistemą;
8.2. užtikrinti rezervato teritorijos apsaugą ir natūralią
ekosistemos raidą;
8.3. nuolat stebėti ir tirti rezervato teritoriją ir
aplinkinius plotus;
8.4. vykdyti ekologinį švietimą ir propaguoti gamtos
apsaugos idėjas.
Viešvilės rezervato apsaugos režimas
9. Viešvilės rezervato teritorijoje draudžiama:
9.1. keisti ir žaloti reljefo formas, vykdyti naudingųjų
iškasenų paiešką ir eksploatavimą;
9.2. statyti pastatus ir įrenginius, tiesti kelius,
vamzdynus, elektros tiekimo linijas ir kitas komunikacijas,
išskyrus statinius, reikalingus rezervato pagrindiniams
uždaviniams vykdyti;
9.3. naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus, teršti
orą, paviršinius ir gruntinius vandenis, dirvožemį;
9.4. keisti hidrologinį režimą;
9.5. uogauti, grybauti, žvejoti ir medžioti;
9.6. veisti naujus augalus ir gyvūnus - keisti augalų ir
gyvūnų bendrijų struktūrą;
9.7. rinkti medžiagą kolekcijoms bei kitiems tikslams,
nesusijusiems su rezervato moksliniais tyrimais;
9.8. lankytis rezervate be jo administracijos leidimo (be
leidimo galima naudotis keliu, kertančiu Viešvilės upę),
poilsiauti, kurti laužus, naikinti ir žaloti augalus ir
gyvūnus;
9.9. vykdyti kitokią veiklą, kuri gali kenkti rezervato
(atskirų jo plotų) ekosistemos būklei.
10. Viešvilės valstybinio rezervato teritorijoje jo
administracija gali:
10.1. statyti statinius bei įrengimus ir vykdyti priemones,
reikalingas rezervato uždaviniams įgyvendinti;
10.2. vykdyti sanitarines priemones masiško medynų
pažeidimo atveju;
10.3. vykdyti veterinarines priemones ypač pavojingų ligų
ir epizootijų atvejais.
11. Viešvilės rezervato administracija privalo laikytis
bendrųjų miško priešgaisrinių reikalavimų.
12. Viešvilės valstybinio rezervato apsauginėje zonoje
draudžiama:
12.1. eksploatuoti naudingąsias iškasenas;
12.2. keisti hidrologinį režimą;
12.3. sandėliuoti gamybines ir buitines atliekas, teršti
aplinką;
12.4. naudoti chemines medžiagas miškų ūkyje;
12.5. vykdyti plynus kirtimus, sakinti mišką;
12.6. medžioti, išskyrus kanopinius žvėris.
13. Su Viešvilės rezervato administracija turi būti
derinama:
13.1. Laukesos durpyno ir Laukesos gyvenvietės plėtojimo
planai ir projektai;
13.2. tvenkinio ant Viešvilės upės naudojimas;
13.3. statybos ir komunikacijų tiesimas;
13.4. miškotvarkos, žemėtvarkos, melioracijos projektai;
13.5. kanopinių žvėrių medžioklė.
14. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kalti dėl Viešvilės
rezervato ir jo apsauginės zonos režimo pažeidimų, traukiami
baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Darbo organizavimas
15. Viešvilės rezervato valdymo struktūrą, etatus ir
išlaidų sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
16. Viešvilės rezervato veiklai vadovauja Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento skiriamas
direktorius.
17. Viešvilės rezervato valdymo struktūrą sudaro
administracija su rezervato apsaugos, mokslo, ūkio padaliniais.
18. Viešvilės rezervato administracija rezervato apsaugai
užtikrinti gali pasitelkti į pagalbą visuomenę.
19. Viešvilės rezervatas tiria rezervato teritorijos gamtą
ir jame vykstančius procesus. Pagrindinės mokslinio tyrimo
veiklos kryptys yra šios:
19.1. floros ir faunos inventorizacija ir apskaita, būklės
įvertinimas;
19.2. Viešvilės baseino hidrologiniai stebėjimai;
19.3. ekosistemų struktūros ir pokyčių tyrimai;
19.4. aplinkinių teritorijų įtaka rezervato ekosistemai;
19.5. monitoringo vykdymas.
20. Mokslinio tyrimo darbą Viešvilės rezervate dirba mokslo
darbuotojai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamento tvirtinamus bei finansuojamus planus, o mokslinio
tyrimo įstaigos ir aukštosios mokyklos - pagal sutartis
(rezervato administracijai pateikiamas vienas mokslinių tyrimų
ataskaitos egzempliorius).
Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje >>
N U T A R I M A S
1992 m. balandžio 22 d. Nr. 283
Vilnius
Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip pat Aukštaitijos
nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko
laikinųjų nuostatų ir Viešvilės valstybinio rezervato nuostatų
patvirtinimo
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991
m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. I-1244 "Dėl Dzūkijos, Kuršių
nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio
nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato
įsteigimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos, taip
pat Aukštaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio
nacionalinio parko laikinuosius nuostatus ir Viešvilės
valstybinio rezervato nuostatus (pridedama).
2. Pavesti Finansų ministerijai sumažinti 1494,2 tūkst.
rublių Lietuvos valstybės biudžeto asignavimus 1992 metams
Miškų ūkio ministerijai (nacionaliniams parkams išlaikyti) ir
šias lėšas perduoti Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (Trakų istoriniam nacionaliniam parkui
išlaikyti).
3. Padaryti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gruodžio 14
d. nutarimo Nr. 342 "Dėl valstybinių rezervatų ir draustinių
Lietuvos teritorijoje" (Žin., 1983, Nr. 36-283) priedėliuose
šiuos pakeitimus:
3.1. išbraukti iš 2 priedėlio 21 punktą;
3.2. išdėstyti 2 priedėlio 33 punktą taip:
"33. Ūlos 6756 Varėnos raj.; Varėnos miškų išsaugoti Dainavos
lygumos urėdijos Rudnios, Zervynų kraštovaizdį su
unikaliu girininkijų žemės skl. Ūlos ir jos intakų
hidrografiniu kompleksu, ryškiais kopų masyvais,
savitais dubakloniais, upėtakių nerštavietėmis";
3.3. išbraukti iš 3 priedėlio 12, 17 ir 22 punktus;
3.4. išbraukti iš 5 priedėlio 1 ir 4 punktus;
3.5. išbraukti iš 7 priedėlio 1, 2, 11 ir 24 punktus;
3.6. išdėstyti 9 priedėlio 8 punktą taip:
"Merkio baseinas
8. Merkio 210,3 Merkio upė nuo valstybinės sienos
išsaugoti upėtakių iki Dzūkijos nacionalinio parko ri-
nerštavietes bos (167,2 km) Šalčininkų, Trakų,
Varėnos rajonuose; Versekos upė
nuo Versekos elektrinės užtvankos
iki žiočių (21 km) Šalčininkų, Va-
rėnos rajonuose; Pasgrindos upė
(2,5 km nuo žiočių), visa Beržupio
upė (6,2 km), visa Derežnos upė
(13,4 km) Varėnos rajone";
3.7. išbraukti iš 9 priedėlio 10 punktą;
3.8. išbraukti iš 12 priedėlio 3 punktą.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatus,
patvirtintus Lietuvos Ministrų Tarybos 1974 m. kovo 29 d.
nutarimu Nr. 124 "Dėl Lietuvos TSR nacionalinio parko steigimo"
(Žin., 1974, Nr. 11-98; 1989, Nr. 33-466);
4.2. Lietuvos Ministrų Tarybos 1976 m. balandžio 30 d.
nutarimą Nr. 138 "Dėl tolesnio Kuršių nerijos tvarkymo" (Žin.,
1976, Nr. 4-110);
4.3. Lietuvos Ministrų Tarybos 1979 m. liepos 29 d.
nutarimą Nr. 249 "Dėl Lietuvos nacionalinio parko nuostatų
papildymo" (Žin., 1979, Nr. 20-268);
4.4. Lietuvos Ministrų Tarybos Prezidiumo einamiesiems
reikalams 1981 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolo Nr. 8 XXXVII
klausimą "Dėl papildomų priemonių Kuršių nerijos apsaugai
gerinti";
4.5. Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. liepos 21 d.
nutarimu Nr. 195 "Dėl kai kurių Lietuvos TSR vyriausybės
sprendimų gamtos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių
naudojimo klausimais pakeitimo" (Žin., 1983, Nr. 21-228)
patvirtintų Pakeitimų, kurie daromi Lietuvos TSR vyriausybės
sprendimuose, 5 ir 8 punktus;
4.6. Lietuvos Ministrų Tarybos 1986 m. balandžio 28 d.
nutarimą Nr. 157 "Dėl Kuršių nerijos tvarkymo nuostatų dalinio
pakeitimo".
Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas G.Vagnorius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Dzūkijos nacionalinio parko laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Dzūkijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. I-1244 vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu
požiūriu Dainavos krašto teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir
naudoti.
2. Dzūkijos nacionalinis parkas savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu),
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Dzūkijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
planavimo schemą ir remiantis ja parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Dzūkijos nacionalinio parko miškai, išskyrus nedidelius,
įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens telkiniai,
išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
4. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Dzūkijos nacionalinio
parko kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
5. Pagrindiniai Dzūkijos nacionalinio parko finansavimo
šaltiniai yra šie:
5.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
5.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
5.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
5.4. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai;
5.5. kitos įplaukos.
6. Dzūkijos nacionalinis parkas yra juridinis asmuo, turi
antspaudą su savo pavadinimu.
Dzūkijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausi Dzūkijos nacionalinio parko uždaviniai yra
šie:
7.1. išsaugoti ypač vertingus Dainavos krašto gamtos ir
kultūros kompleksus - Nemuno-Merkio-Ūlos-Grūdos-Skroblaus
santakinio upyno hidrografinį tinklą bei slėnius su būdingais
floros ir jos migracijos kelių kompleksais; Dzūkijos
kontinentinių kopų masyvus; Straujos ir Pakrykštės erozinius
geomorfologinius kompleksus; Galvinio, Netiesų, Glyno
hidrografinius kompleksus; Merkinės moreninį gūbrį; Dzūkijai
būdingas pušynų bei mišriųjų eglynų biocenozes; istorinius
urbanistinius Merkinės ir Liškiavos kompleksus; etnokultūrines
girinių bei panemunių dzūkų kaimų vertybes; Glyno ežero
apylinkių archeologinius kompleksus; Subartonių memorialinį
kraštovaizdžio kompleksą;
7.2. užtikrinti Nemuno ir Merkio santakos upyno ekologinę
pusiausvyrą;
7.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius,
kultūrinius kompleksus bei objektus;
7.4. organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir
kitus mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, informacijos
kaupimą;
7.5. puoselėti Dzūkijos kultūrines tradicijas, propaguoti
aplinkosaugos idėjas bei žinias;
7.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
7.7. propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus;
7.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
8. Dzūkijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir
kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:
8.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
8.2. prezervacinę (apsauginę);
8.3. rekreacinę;
8.4. ūkinę.
9. Dzūkijos nacionalinio parko rezervatuose, draustiniuose
ir apsauginėse zonose taikomas aplinkos apsaugos įstatymuose
bei rezervatų, draustinių ir apsauginių zonų nuostatuose
nustatytas apsaugos režimas.
10. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Dzūkijos nacionalinio parko kraštovaizdžio, teršti
aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
10.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
10.2. plėsti ir statyti pramonės bei atliekų saugojimo ir
perdirbimo įmones;
10.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
10.4. statyti stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių fermas
(ūkininkaujant reikia verstis vietiniais ištekliais);
10.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus nesuderinus su parko valdyba;
10.6. keisti reljefo formas;
10.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
10.8. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
10.9. žaloti gamtos bei kultūros paminklus.
11. Keisti Dzūkijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros
paminklų aplinką; statyti gyvenamuosius namus galima tik pagal
nustatytąja tvarka suderintą projektą.
12. Nauji statiniai ir įrenginiai Dzūkijos nacionaliniame
parke turi derėti su gamta ir kultūros paveldu. Jų statybai
rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina
nacionalinio parko architektas.
13. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijai lankyti gali
būti įvedami mokami leidimai.
14. Dzūkijos nacionalinio parko miškuose ūkininkaujama
pagal saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos,
suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentu, tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Dzūkijos nacionalinio parko darbo organizavimas
15. Dzūkijos nacionalinis parkas yra biudžetinė
organizacija, priklausanti Miškų ūkio ministerijos reguliavimo
sferai. Parkas valdo ir naudoja jam patikėtą valstybinės
nuosavybės turtą.
16. Dzūkijos nacionalinio parko darbą organizuoja parko
valdyba, sudaryta ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius
renkamas konkurso tvarka ir tvirtinamas miškų ūkio ministro
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
17. Dzūkijos nacionalinio parko valdybą sudaro mokslinių
tyrimų, gamtos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos
organizavimo, miškų, žemės ūkio skyriai, parko inspekcija,
architektūros tarnyba. Prireikus gali būti įsteigti ir kiti
skyriai.
18. Dzūkijos nacionalinio parko direktorius ir jo
vadovaujama parko valdyba:
18.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
18.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
18.3. atsako už parko būklę.
19. Dzūkijos nacionalinio parko inspekcija kontroliuoja
fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę)
veiklą parko teritorijoje.
20. Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai, vykdantys
kontrolės funkcijas, tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
21. Asmenų, nuolat gyvenančių Dzūkijos nacionalinio parko
teritorijoje, švietimo, gydymo, prekybos, buitinio aptarnavimo,
kultūros ir kitais socialiniais klausimais rūpinasi parko
teritorijoje esančios savivaldybės.
22. Dzūkijos nacionalinio parko direktorius turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų
ir pareigūnų sprendimus, prieštaraujančius parko uždaviniams
arba pažeidžiančius nustatytąjį parko apsaugos režimą.
Nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
23. Svarbiausias Dzūkijos nacionalinio parko problemas
nagrinėja ir teikia pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų
teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir kitos
specialiosios tarybos. Gamtosaugos, paminklotvarkos,
etnokultūros, architektūros klausimais parko specialistus
konsultuoja ir teikia jiems metodinę pagalbą Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, Paminklotvarkos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros
ir švietimo ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija,
Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.
24. Dzūkijos nacionalinio parko veiklą kontroliuoja
valstybinės kontrolės organizacijos pagal savo kompetenciją.
Dzūkijos nacionalinio parko kitų juridinių
ir fizinių asmenų teisės
25. Dzūkijos nacionalinio parko valdyba turi teisę:
25.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
25.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
25.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams;
25.4. lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti parko gyventojus
mediena ir jos gaminiais sodyboms remontuoti.
26. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, teikiamos
lengvatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje nuolat
gyvenantys asmenys turi teisę:
27.1. verstis neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
27.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
27.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
27.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Dzūkijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Kuršių nerijos nacionalinio parko
laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. I-1244 vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu
požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu
Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniu paveldu išsaugoti,
tvarkyti bei naudoti.
2. Kuršių nerijos nacionalinis parkas savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu
Įstatymu), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu,
kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
generalinį planą ir remiantis juo parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus miškotvarkos, žemėtvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos žemė, jos
gelmės, vandenys, augalija ir gyvūnija yra Lietuvos Respublikos
nuosavybė.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
4. Pagrindiniai Kuršių nerijos nacionalinio parko
finansavimo šaltiniai yra šie:
4.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
4.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
4.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
4.4. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai;
4.5. kitos įplaukos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
5. Svarbiausi Kuršių nerijos nacionalinio parko uždaviniai
yra šie:
5.1. išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias
parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos-
Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, palaidotus miško
dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palves, kupstynės
gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą
nerijos augaliją ir gyvūniją, savitą kultūros paveldą, iš jo
pamario architektūros paminklus - etnografines žvejų sodybas,
senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos
gyvenvietėse, memorialines vietas;
5.2. išlaikyti stabilią Kuršių nerijos ekologinę sistemą;
5.3. plėtoti gamtosaugos, paminklosaugos ir kitų sričių
mokslinius tyrimus, kaupti informaciją;
5.4. propaguoti Kuršių nerijos materialinės dvasinės
kultūros palikimą, gamtosaugos idėjas;
5.5. sudaryti geras gyvenimo sąlygas nuolatiniams
gyventojams;
5.6. plėtoti reglamentuotą rekreacinę veiklą;
5.7. plėtoti reglamentuotą tradicinę ūkinę veiklą - miškų,
žuvininkystės ūkį;
5.8. demilitarizuoti teritoriją.
6. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija pagal
gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir
panaudojimo galimybes skirstoma į funkcines zonas:
6.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
6.2. prezervacinę (apsauginę);
6.3. rekreacinę (ekstensyvaus ir intensyvaus naudojimo);
6.4. akvatorijas;
6.5. gyvenvietes.
7. Smiltynės rekreacinė zona, priklausanti Klaipėdos miesto
teritorijai, naudojama Klaipėdos miesto gyventojų poilsiui.
8. Kuršių nerijos nacionalinio parko rezervatuose bet kokia
veikla, nesusijusi su natūralios gamtos išsaugojimu arba
atkūrimu, yra draudžiama.
9. Kuršių nerijos nacionalinio parko draustiniams ir
apsauginėms zonoms taikomas aplinkos apsaugos įstatymuose bei
draustinių ir apsauginių zonų nuostatuose nustatytas režimas.
10. Vykdydamas savo funkcijas, Kuršių nerijos nacionalinis
parkas turi laikytis šių reikalavimų:
10.1. bet kokia ūkinė (taip pat rekreacinė) ar kita veikla
neturi prieštarauti konservaciniams ir prezervaciniams
(apsauginiams) šio parko tikslams, iš esmės keisti jo
kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės
pusiausvyros;
10.2. nauji statiniai ir įrenginiai turi derėti su gamta ir
etnokultūriniu paveldu; visi pastatai statomi pagal
individualius projektus, laikantis tradicinių architektūros
formų bei tūrių;
10.3. statybų vietos, pastatų, komunikacijų ar jų
rekonstrukcijos projektai derinami įsatymų nustatyta tvarka;
10.4. parko teritorija lankoma tik su leidimais, išskyrus
teritoriją, priskirtą Klaipėdos miestui.
11. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje
neleidžiama:
11.1. eksploatuoti naudingų iškasenų; nustatytąja tvarka
leidžiama verstis tik gintaro ir požeminių vandenų gavyba;
11.2. kurti naujas pramonės, atliekų perdirbimo ir
saugojimo įmones;
11.3. tiesti naujas elektros perdavimo oro linijas;
11.4. keisti reljefo formas;
11.5. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
11.6. žaloti gamtos ir kultūros paminklus.
12. Keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos ir
kultūros paminklų aplinką leidžiama pagal nustatytąja tvarka
suderintą projektą.
13. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai tvarkomi pagal
saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos, suderinus
su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu,
tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbo organizavimas
14. Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklą (iki Lietuvos
Respublikos administracinės-teritorinės reformos), remdamosi
Neringos ir Klaipėdos miestų tarybų bei valdybų sutikimu ir
daugiašale Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento,
Miškų ūkio ministerijos, Neringos miesto tarybos ir Klaipėdos
miesto tarybos sutartimi, organizuoja, ir už parko būklę atsako
Neringos miesto valdyba (Neringos miesto teritorijoje) ir
Klaipėdos miesto valdyba (Klaipėdos miesto teritorijoje).
15. Neringos miesto valdyba, įgyvendindama jai pavestus
Kuršių nerijos nacionalinio parko uždavinius:
15.1. vykdo apsauginę, atkuriamąją, kultūrinę, švietėjišką
ir rekreacinę veiklą;
15.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
15.3. organizuoja mokslinius tyrimus.
16. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų ūkį tvarko
Kuršių nerijos nacionalinio parko urėdija. Urėdijos įstatus
tvirtina ir urėdą skiria Miškų ūkio ministerija.
17. Svarbiausias Neringos miesto valdybai iškilusias Kuršių
nerijos nacionalinio parko problemas nagrinėja ir teikia
pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų teritorijų mokslinė
konsultacinė taryba prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamento ir kitos specialios tarybos. Gamtosaugos,
paminklotvarkos, etnokultūros, architektūros klausimais parko
specialistus konsultuoja ir teikia jiems metodinę pagalbą
Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos departamentas,
Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, Miškų ūkio ministerija, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
18. Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos išteklių
naudojimą reguliuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos departamentas ir Miškų ūkio ministerija
įstatymų nustatyta tvarka.
19. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai, kuriems
pagal tarnybines pareigas suteiktos kontrolės teisės, tarnyboje
dėvi jiems nustatytą uniformą.
Neringos ir Klaipėdos miestų valdybų, kitų
juridinių ir fizinių asmenų teisės
20. Neringos miesto valdyba turi teisę Neringos miesto
tarybos nustatyta tvarka išduoti leidimus lankyti Kuršių
nerijos nacionalinį parką.
21. Neringos ir Klaipėdos miestų valdybos, organizuodamos
Kuršių nacionalinio parko veiklą savo administracinėse zonose,
turi teisę:
21.1. išnuomoti statinius bei gamybos priemones juridiniams
ir fiziniams asmenims rekreacinei, ūkinei ir kitai veiklai,
neprieštaraujančiai šio parko tikslams ir uždaviniams, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
21.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
21.3. remdamosi parko generaliniu planu, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams.
22. Kuršių nerijos nacionalinio parko naudotojams, ribojant
jų ūkinę veiklą, teikiamos lengvatos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje
gyvenantys asmenys turi teisę:
23.1. verstis neprieštaraujančia šio parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
23.2. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais ir
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą Neringos miesto tarybos nustatyta tvarka.
24. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Kuršių nerijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Žemaitijos nacionalinio parko laikinieji
nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. I-1244 vertingiausioms gamtiniu bei kultūriniu
požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir
naudoti.
2. Žemaitijos nacionalinis parkas savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu),
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
planavimo schemą ir remiantis ja parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Žemaitijos nacionalinio parko miškai, išskyrus
nedidelius, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens
telkiniai, išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
4. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Žemaitijos nacionalinio
parko kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
5. Pagrindiniai Žemaitijos nacionalinio parko finansavimo
šaltiniai yra šie:
5.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
5.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
5.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
5.4. savanoriški fizinių ir juridinių asmenų įnašai;
5.5. kitos įplaukos.
6. Žemaitijos nacionalinis parkas yra juridinis asmuo, turi
antspaudą su savo pavadinimu.
Žemaitijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausi Žemaitijos nacionalinio parko uždaviniai yra
šie:
7.1. išsaugoti didžiausią Žemaitijoje Platelių ežerą ir jo
apylinkes, Laumalenkos, Babrungo hidrografinius kompleksus,
Šarnelės, Mikytų, Varduvos, Medsėdžių, Liepijos
geomorfologinius kompleksus, būdingus Vakarų Lietuvai miškus
(Plokštinės, Paplatelės), Uošnos, Siberijos, Juodupio pelkes su
retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, Šventorkalnio archeologinę
zoną su piliaviete, Gegrėnų, Pučkorių, Šarnelės piliakalnius,
Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos urbanistinius
kompleksus, Pamedinčių, Pučkorių, Stirbaičių, Visvainių
etnografinius kaimus, žemaičių tautodailės paminklus
(koplytėles ir koplytstulpius);
7.2. užtikrinti Platelių ežeryno ekologinę pusiausvyrą;
7.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius,
kultūrinius kompleksus bei objektus;
7.4. organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir
kitus mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, kaupti
informaciją;
7.5. puoselėti Žemaitijos kultūrines tradicijas, propaguoti
aplinkosaugos idėjas bei žinias;
7.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
7.7. propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus;
7.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
8. Žemaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir
kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes skirstoma į šias funkcines zonas:
8.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
8.2. prezervacinę (apsauginę);
8.3. rekreacinę;
8.4. ūkinę.
9. Žemaitijos nacionalinio parko rezervatuose,
draustiniuose ir apsauginėse zonose taikomas aplinkos apsaugos
įstatymuose bei rezervatų, draustinių ir apsauginių zonų
nuostatuose nustatytas apsaugos režimas.
10. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio,
teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
10.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
10.2. plėsti ir statyti pramonės bei atliekų saugojimo ir
perdirbimo įmones;
10.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
10.4. statyti stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių fermas
(ūkininkaujantys turi verstis vietiniais ištekliais);
10.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus nesuderinus su parko valdyba;
10.6. keisti reljefo formas;
10.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
10.8. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
10.9. žaloti gamtos bei kultūros paminklus.
11. Keisti Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros
paminklų aplinką, statyti gyvenamuosius namus leidžiama tik
pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą.
12. Nauji statiniai ir įrenginiai Žemaitijos nacionaliniame
parke turi derėti su gamta ir kultūros paveldu. Jų statybai
rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina
nacionalinio parko architektas.
13. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijai lankyti gali
būti įvedami mokami leidimai.
14. Žemaitijos nacionalinio parko miškuose ūkininkaujama
pagal saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos,
suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentu, tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Žemaitijos nacionalinio parko darbo organizavimas
15. Žemaitijos nacionalinis parkas yra biudžetinė
organizacija, priklausanti Miškų ūkio ministerijos reguliavimo
sferai. Parkas valdo ir naudoja jam patikėtą valstybinės
nuosavybės turtą.
16. Žemaitijos nacionalinio parko darbą organizuoja parko
valdyba, sudaryta ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius
renkamas konkurso tvarka ir tvirtinamas miškų ūkio ministro
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
17. Žemaitijos nacionalinio parko valdybą sudaro mokslinių
tyrimų, gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos
organizavimo, miškų ūkio, žemės ūkio skyriai, parko inspekcija,
architektūros tarnyba. Prireikus gali būti įsteigti ir kiti
skyriai.
18. Žemaitijos nacionalinio parko valdyba:
18.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
18.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
18.3. atsako už parko būklę.
19. Žemaitijos nacionalinio parko inspekcija kontroliuoja
fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę)
veiklą parko teritorijoje.
20. Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai, vykdantys
kontrolės funkcijas, tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
21. Asmenų, nuolat gyvenančių Žemaitijos nacionalinio parko
teritorijoje, švietimo, gydymo, prekybos, buitinio aptarnavimo,
kultūros ir kitais socialiniais reikalais rūpinasi parko
teritorijoje esančios savivaldybės.
22. Žemaitijos nacionalinio parko direktorius turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų
ir pareigūnų sprendimus, prieštaraujančius parko uždaviniams ir
tikslams arba pažeidžiančius nustatytąjį parko teritorijos
apsaugos režimą. Nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta
tvarka.
23. Svarbiausias Žemaitijos nacionalinio parko problemas
nagrinėja ir teikia pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų
teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir kitos specialios
tarybos. Gamtosaugos, paminklotvarkos, etnokultūros,
architektūros klausimais parko specialistus konsultuoja ir
teikia jiems metodinę pagalbą Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos departamentas, Paminklotvarkos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
24. Žemaitijos nacionalinio parko veiklą kontroliuoja
valstybinės kontrolės organizacijos pagal savo kompetenciją.
Žemaitijos nacionalinio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės
25. Žemaitijos nacionalinio parko valdyba turi teisę:
25.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
25.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
25.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams;
25.4. lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti parko gyventojus
mediena ir jos gaminiais sodyboms remontuoti.
26. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, teikiamos
lengvatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje nuolat
gyvenantys asmenys turi teisę:
27.1. verstis neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
27.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
27.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
27.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Žemaitijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Aukštaitijos nacionalinio parko
laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos
Ministrų Tarybos 1974 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 124
vertingiausiems gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Aukštaitijos
kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti, tvarkyti ir naudoti.
2. Aukštaitijos nacionalinis parkas savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu
Įstatymu), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu,
kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio parko
planavimo schemą ir remiantis ja parengtus bei nustatytąja
tvarka suderintus žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio,
gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos, kelių
bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
3. Aukštaitijos nacionalinio parko miškai, išskyrus
nedidelius, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens
telkiniai, išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
4. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Aukštaitijos nacionalinio
parko kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
5. Pagrindiniai Aukštaitijos nacionalinio parko finansavimo
šaltiniai yra šie:
5.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
5.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
5.3. rinkliavos už šio parko lankymą ir gamtos išteklių
naudojimą;
5.4. savanoriški juridinių ir fizinių asmenų įnašai;
5.5. kitos įplaukos.
6. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra juridinis asmuo,
turi antspaudą su savo pavadinimu.
Aukštaitijos nacionalinio parko uždaviniai,
funkcijos ir apsaugos režimas
7. Svarbiausi Aukštaitijos nacionalinio parko uždaviniai
yra šie:
7.1. išsaugoti rytinę Aukštaičių aukštumos dalį su
Kirdeikių, Šiliniškių, Rypelialaukio kalvagūbrių, Pakaso-Ūkojo-
Alksno-Lūšių, Almajo-Linkmeno-Asalnų, Baluošo-Dringio, Šakarvų-
Žeimenio dubaklonių ir palei juos plytinčių terasinių lygumų
reljefo kompleksais, Žeimenos aukštupio hidrografinį kompleksą
su Ginučių ežerynu bei jo tiesioginiais intakais - Kiaunos,
Luknelės, Šventelės upeliais, Ažvinčių, Minčios girias,
Linkmenų, Palūšės, Kaltanėnų miškus, Ginučių Ąžuolyną bei
Šuminų kadagyną, savitas augalų ir gyvūnų bendrijas bei retas
rūšis, Šiaurės Rytų Lietuvos XIII-XV a. gynybinės linijos
Šiliniškių kalvagūbryje liekanas su Taurapilio, Ginučių,
Puziniškio ir kitais piliakalniais, Minčios, Vyžų, Šakarvos,
Palūšės, Kaltanėnų ir kitus parko teritorijoje esančius
pilkapynus bei akmens amžiaus gyvenvietes, etnografinius
Antrųjų Varniškių, Vaišnoriškių, Šuminų, Benediktavo (Maknių)
kaimus bei kitus išlaikiusius etnografinius bruožus kaimus,
Palūšės, Kaltanėnų bažnyčių ansamblius, Kiškių palivarką,
Minčios, Stripeikių, Ginučių, Gaveikėnų, Pakretuonės, Šilinės
vandens malūnus, Varniškių liepas, Trainiškių Ąžuolą, Obelų
Rago kadagius ir kitus parko teritorijoje esančius gamtos ir
kultūros paminklus;
7.2. užtikrinti Žeimenos aukštupio ežeryno ekologinę
pusiausvyrą;
7.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius,
kultūrinius kompleksus bei objektus;
7.4. organizuoti gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir
kitus mokslinius tyrimus, nuolatinius stebėjimus, informacijos
kaupimą;
7.5. puoselėti Aukštaitijos kultūrines tradicijas,
propaguoti aplinkosaugos idėjas bei žinias;
7.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
7.7. propaguoti tradicines ūkininkavimo formas ir metodus;
7.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
8. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija pagal gamtos
ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes skirstoma į funkcines zonas:
8.1. konservacinę - rezervatai ir draustiniai;
8.2. prezervacinę (apsauginę);
8.3. rekreacinę;
8.4. ūkinę.
9. Aukštaitijos nacionalinio parko rezervatuose,
draustiniuose ir apsauginėse zonose taikomas aplinkos apsaugos
įstatymuose bei rezervatų, draustinių ir apsauginių zonų
nuostatuose nustatytas apsaugos režimas.
10. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio,
teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
10.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
10.2. plėsti ir statyti pramonės bei atliekų saugojimo ir
perdirbimo įmones;
10.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
10.4. statyti stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių fermas
(ūkininkaujantys turi verstis vietiniais ištekliais);
10.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus, nesuderinus su parko valdyba;
10.6. keisti reljefo formas;
10.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
10.8 steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
10.9. žaloti gamtos bei kultūros paminklus.
11. Keisti Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos ar
kultūros paminklų aplinką, statyti gyvenamuosius namus galima
tik pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą.
12. Nauji statiniai ir įrenginiai Aukštaitijos nacionalinio
parko teritorijoje turi derėti su gamta bei kultūros paveldu.
Jų statybai rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina
nacionalinio parko architektas.
13. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijai lankyti
gali būti įvedami mokami leidimai.
14. Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose ūkininkaujama
pagal saugomų teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos,
suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentu, tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Aukštaitijos nacionalinio parko darbo organizavimas
15. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra biudžetinė
organizacija, priklausanti Miškų ūkio ministerijos reguliavimo
sferai. Parkas valdo ir naudoja jam patikėtą valstybinės
nuosavybės turtą.
16. Aukštaitijos nacionalinio parko darbą organizuoja jo
valdyba, sudaryta ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius
renkamas konkurso tvarka ir tvirtinamas miškų ūkio ministro
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
17. Aukštaitijos nacionalinio parko valdybą sudaro
mokslinių tyrimų, gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos,
rekreacijos organizavimo, miškų ūkio, žemės ūkio skyriai, parko
inspekcija, architektūros tarnyba. Prireikus gali būti įsteigti
ir kiti skyriai.
18. Aukštaitijos nacionalinio parko valdyba:
18.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
18.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
18.3. atsako už parko būklę.
19. Aukštaitijos nacionalinio parko inspekcija kontroliuoja
fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę)
veiklą parko teritorijoje.
20. Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai, vykdantys
kontrolės funkcijas, tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
21. Asmenų, nuolat gyvenančių Aukštaitijos nacionalinio
parko teritorijoje, švietimo, gydymo, prekybos, buitinio
aptarnavimo, kultūros ir kitais socialiniais reikalais rūpinasi
parko teritorijoje esančios savivaldybės.
22. Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų
ir pareigūnų sprendimus, prieštaraujančius parko tikslams ir
uždaviniams arba pažeidžiančius nustatytąjį parko apsaugos
režimą. Nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
23. Svarbiausias Aukštaitijos nacionalinio parko problemas
nagrinėja ir teikia pasiūlymus, kaip jas spręsti, Saugomų
teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir kitos specialios
tarybos. Gamtosaugos, paminklotvarkos, etnokultūros,
architektūros klausimais parko specialistus konsultuoja ir
teikia jiems metodinę pagalbą Lietuvos Respublikos aplinkos
apsaugos departamentas, Paminklotvarkos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
24. Aukštaitijos nacionalinio parko veiklą kontroliuoja
valstybinės kontrolės organizacijos pagal savo kompetenciją.
Aukštaitijos nacionalinio parko, kitų juridinių ir fizinių
asmenų teisės
25. Aukštaitijos nacionalinio parko valdyba turi teisę:
25.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
25.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
25.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams;
25.4. lengvatinėmis sąlygomis aprūpinti parko gyventojus
mediena ir jos gaminiais sodyboms remontuoti.
26. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, teikiamos
lengvatos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje nuolat
gyvenantys asmenys turi teisę:
27.1. verstis veikla, neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams;
27.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
27.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
27.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Aukštaitijos
nacionalinio parko nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Trakų istorinio nacionalinio parko laikinieji nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Trakų istorinis nacionalinis parkas (toliau vadinama -
Trakų parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam
kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio
kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti,
tvarkyti bei naudoti.
2. Trakų parkas yra biudžetinė organizacija, priklausanti
Paminklotvarkos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės reguliavimo sferai. Parkas valdo ir naudoja jam
patikėtą valstybinės nuosavybės turtą.
3. Trakų parkas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos
Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.
Trakų parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą šio parko planavimo schemą ir ja
remiantis parengtus ir nustatyta tvarka suderintus žemėtvarkos,
miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų
regeneravimo, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų
ir kitus projektus.
4. Trakų parko teritorijos miškai, išskyrus nedidelius,
įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas, vandens telkiniai,
išskyrus privatizuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka, rezervatų, rekreacinių zonų žemė yra
valstybės nuosavybė.
Kitoje parko teritorijoje gali būti valstybinė ir privati
žemės nuosavybė.
5. Žemė ribotam tiksliniam naudojimui asmenims grąžinama
arba privatizuojama pagal patvirtintą Trakų parko kompleksinį
žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Privatizuojamiems objektams taikomos Privatizuojamų
objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo
privalomosios sąlygos.
6. Pagrindiniai Trakų parko finansavimo šaltiniai yra šie:
6.1. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai;
6.2. pajamos iš rekreacinės, leidybinės, kultūrinės ir
kitos veiklos;
6.3. savanoriški fizinių ir juridinių asmenų įnašai;
6.4. kitos įplaukos.
7. Trakų parkas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo
pavadinimu.
Trakų parko uždaviniai, funkcijos ir apsaugos režimas
8. Svarbiausi Trakų parko uždaviniai yra šie:
8.1. išsaugoti Trakų salos ir pusiasalio pilių, Senųjų
Trakų piliavietės ir senovės gyvenvietės istorinius
archeologinius kompleksus, Trakų senamiesčio planinę erdvinę
struktūrą, Daniliškių, Senųjų Trakų etnografinius, Galvės,
Akmenos, Bražuolės hidrografinius, Varnikų miško, Ilgelio bei
Plomėnų pelkių kompleksus;
8.2. išlaikyti stabilią ekologinę sistemą;
8.3. atkurti sunaikintus ir pažeistus kultūrinius,
gamtinius kompleksus ir objektus;
8.4. organizuoti mokslinius tyrimus gamtosaugos,
paminklosaugos ir kitose srityse, kaupti informaciją;
8.5. propaguoti Trakų apylinkių materialinį dvasinį
kultūros palikimą, gamtosaugos idėjas;
8.6. sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;
8.7. remti tradicinę ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;
8.8. iškelti iš parko teritorijos gamybinius objektus,
teršiančius aplinką ar nesusijusius su parko veikla ir jo
gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį.
9. Trakų parko teritorija pagal gamtos ir kultūros
vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes
skirstoma į funkcines zonas:
9.1. konservacinę - rezervatai (Trakų salos ir pusiasalio
bei Senųjų Trakų piliavietės) ir draustiniai (Kudrionių
kraštovaizdžio, Akmenos, Galvės ežerų, Bražuolės
hidrografiniai, Varnikų botaninis zoologinis, Plomėnų
ornitologinis, Trakų senamiesčio urbanistinis, Varnikėlių,
Serapiniškių, Senųjų Trakų etnografiniai, Užutrakio
kraštovaizdžio architektūros);
9.2. prezervacinę (apsauginę) - apsauginiai miškai;
9.3. rekreacinę;
9.4. ūkinę ir gyvenamąją.
10. Trakų parko rezervatuose vykdomi architektūrinių,
archeologinių kompleksų tyrimo, konservavimo ir restauravimo
darbai, formuojama ekspozicija (rezervato lankymo tvarką
nustato Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės kartu su Kultūros ir švietimo ministerija).
11. Trakų parko draustiniuose ir apsauginėse zonose
taikomas aplinkos apsaugos įstatymuose bei draustinių ir
apsauginių zonų nuostatuose nustatytas režimas.
12. Trakų parkas turi istorinę apsauginę (buferinę) zoną,
kuriai taikomas parko ūkinės zonos režimas.
13. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kita veikla neturi iš
esmės keisti Trakų parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos,
pažeisti ekologinės pusiausvyros.
Visoje parko teritorijoje draudžiama:
13.1. rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus;
13.2. plėsti ir statyti naujas pramonės bei atliekų
saugojimo ir perdirbimo įmones;
13.3. tiesti naujas tranzitines komunikacijų, elektros
perdavimo oro linijas;
13.4. statyti naujas stambias gyvulių, žvėrių ir paukščių
fermas (ūkininkaujantys turi verstis vietiniais ištekliais);
13.5. kurti naujas ūkines, iš jų ir rekreacines, įmones,
statyti pastatus, nesuderinus su Trakų parko valdyba;
13.6. keisti reljefo formas;
13.7. keisti hidrografinį tinklą, hidrologinį režimą;
13.8. steigti sodų bendrijas, skirti sklypus individualių
vasarnamių statybai;
13.9. žaloti gamtos ir kultūros paminklus.
14. Keisti Trakų parko gamtos ir kultūros paminklų aplinką
leidžiama tik pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą.
15. Nauji statiniai ir įrenginiai Trakų parko teritorijoje
turi derėti su gamta ir kultūros paveldu. Jų statybai
rekomenduojamos tradicinės statybinės medžiagos ir
architektūros formos bei tūriai. Pastatų projektus derina Trakų
parko architektas.
16. Trakų parko miškuose ūkininkaujama pagal saugomų
teritorijų miškų tvarkymo nuostatus, kuriuos, suderinus su
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, tvirtina
Miškų ūkio ministerija.
Trakų parko darbo organizavimas
17. Trakų parko darbą organizuoja parko valdyba, sudaryta
ir vadovaujama direktoriaus. Direktorius renkamas konkurso
tvarka ir tvirtinamas Paminklotvarkos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
įsakymu. Konkurso tvarką nustato Paminklotvarkos departamentas
ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas.
18. Trakų parko valdybą sudaro mokslinių tyrimų, kultūros
paveldo, gamtos apsaugos, rekreacijos organizavimo, miškų ir
žemės ūkio skyriai, parko inspekcija, architektūros tarnyba.
Prireikus gali būti įsteigti ir kiti skyriai.
19. Trakų parko direktorius ir jo vadovaujama valdyba:
19.1. įgyvendina parkui pavestus uždavinius;
19.2. užtikrina nustatytą parko teritorijos apsaugos
režimą;
19.3. atsako už parko būklę.
20. Trakų parko inspekcija kontroliuoja fizinių ir
juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parko
teritorijoje ir jo apsauginėje zonoje.
21. Trakų parko darbuotojai, vykdantys kontrolės funkcijas,
tarnyboje dėvi jiems nustatytą uniformą.
22. Asmenų, nuolat gyvenančių Trakų parko teritorijoje,
švietimo, gydymo, prekybos, buitinio aptarnavimo, kultūros ir
kitais socialiniais reikalais rūpinasi parko teritorijoje
esančios savivaldybės.
23. Trakų parko direktorius turi teisę įstatymų nustatyta
tvarka apskųsti savivaldybių valdymo organų ir pareigūnų
sprendimus, prieštaraujančius parko uždaviniams arba
pažeidžiančius nustatytąjį parko apsaugos režimą. Nesutarimai
sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
24. Svarbiausias Trakų parko problemas nagrinėja ir teikia
pasiūlymus, kaip jas spręsti, mokslinė konsultacinė taryba prie
Paminklotvarkos departamento ir kitos specialios tarybos.
Gamtosaugos, paminklotvarkos, etnokultūros, architektūros
klausimais parko specialistus konsultuoja ir teikia jiems
metodinę pagalbą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas, Miškų ūkio ministerija, Kultūros ir švietimo
ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos
kultūros paveldo mokslinis centras.
25. Trakų parko veiklą kontroliuoja valstybinės kontrolės
organizacijos pagal savo kompetenciją.
Trakų parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės
26. Trakų parko valdyba turi teisę:
26.1. nustatyti parko lankymo tvarką;
26.2. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
Centrinei privatizavimo komisijai dėl objektų, esančių parko
teritorijoje, privatizavimo;
26.3. remdamasi parko planavimo schema, teikti pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti žemės naudojimo
sąlygas žemės savininkams ir naudotojams.
27. Žemės savininkams ir naudotojams, ribojant jų ūkinę
veiklą Trakų parko teritorijoje, teikiamos lengvatos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
28. Trakų parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys turi
teisę:
28.1. verstis neprieštaraujančia parko tikslams ir
uždaviniams veikla;
28.2. išsinuomoti parko žemę, statinius, įrenginius ūkinei
veiklai pirmumo teise;
28.3. gauti kompensacijas už paskelbtų paminklais
eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie gyvena, priežiūrą
bei apsaugą;
28.4. gauti leidimus miško gėrybėms rinkti pirmumo teise.
29. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Trakų parko
nuostatus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 283
Viešvilės valstybinio rezervato nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Viešvilės valstybinis rezervatas (toliau vadinama -
Viešvilės rezervatas) įsteigtas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-
1244 labai vertingai gamtiniu požiūriu natūraliai Viešvilės
upės baseino ekosistemai išsaugoti.
2. Viešvilės rezervatas yra valstybinė organizacija,
turinti mokslo įstaigos statusą ir pavaldi Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos departamentui.
3. Viešvilės rezervatas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kitais Lietuvos
Respublikos įstatymais, normatyviniais aktais ir šiais
nuostatais.
4. Visa Viešvilės rezervato teritorijos žemė yra išimtinė
Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė ir suteikta
rezervatui nemokamai neterminuotam naudojimui. Ūkinė veikla
rezervate draudžiama.
5. Viešvilės rezervatas finansuojamas iš Lietuvos valstybės
biudžeto.
6. Viešvilės rezervatas yra juridinis asmuo, turi antspaudą
su savo pavadinimu.
7. Aplink Viešvilės rezervato teritoriją yra nustatyto
dydžio apsauginė zona, kurioje ūkinė veikla yra reguliuojama
rezervato ekosistemai nuo neigiamo antropogeninės veiklos
poveikio apsaugoti.
Viešvilės rezervato uždaviniai
8. Pagrindiniai Viešvilės rezervato uždaviniai yra šie:
8.1. išsaugoti Viešvilės upės baseino, įskaitant aukštupyje
esančius Artosios, Lūšnos, Gličio pelkynus ir juos supančias
Karšuvos girias, miškus, ekosistemą;
8.2. užtikrinti rezervato teritorijos apsaugą ir natūralią
ekosistemos raidą;
8.3. nuolat stebėti ir tirti rezervato teritoriją ir
aplinkinius plotus;
8.4. vykdyti ekologinį švietimą ir propaguoti gamtos
apsaugos idėjas.
Viešvilės rezervato apsaugos režimas
9. Viešvilės rezervato teritorijoje draudžiama:
9.1. keisti ir žaloti reljefo formas, vykdyti naudingųjų
iškasenų paiešką ir eksploatavimą;
9.2. statyti pastatus ir įrenginius, tiesti kelius,
vamzdynus, elektros tiekimo linijas ir kitas komunikacijas,
išskyrus statinius, reikalingus rezervato pagrindiniams
uždaviniams vykdyti;
9.3. naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus, teršti
orą, paviršinius ir gruntinius vandenis, dirvožemį;
9.4. keisti hidrologinį režimą;
9.5. uogauti, grybauti, žvejoti ir medžioti;
9.6. veisti naujus augalus ir gyvūnus - keisti augalų ir
gyvūnų bendrijų struktūrą;
9.7. rinkti medžiagą kolekcijoms bei kitiems tikslams,
nesusijusiems su rezervato moksliniais tyrimais;
9.8. lankytis rezervate be jo administracijos leidimo (be
leidimo galima naudotis keliu, kertančiu Viešvilės upę),
poilsiauti, kurti laužus, naikinti ir žaloti augalus ir
gyvūnus;
9.9. vykdyti kitokią veiklą, kuri gali kenkti rezervato
(atskirų jo plotų) ekosistemos būklei.
10. Viešvilės valstybinio rezervato teritorijoje jo
administracija gali:
10.1. statyti statinius bei įrengimus ir vykdyti priemones,
reikalingas rezervato uždaviniams įgyvendinti;
10.2. vykdyti sanitarines priemones masiško medynų
pažeidimo atveju;
10.3. vykdyti veterinarines priemones ypač pavojingų ligų
ir epizootijų atvejais.
11. Viešvilės rezervato administracija privalo laikytis
bendrųjų miško priešgaisrinių reikalavimų.
12. Viešvilės valstybinio rezervato apsauginėje zonoje
draudžiama:
12.1. eksploatuoti naudingąsias iškasenas;
12.2. keisti hidrologinį režimą;
12.3. sandėliuoti gamybines ir buitines atliekas, teršti
aplinką;
12.4. naudoti chemines medžiagas miškų ūkyje;
12.5. vykdyti plynus kirtimus, sakinti mišką;
12.6. medžioti, išskyrus kanopinius žvėris.
13. Su Viešvilės rezervato administracija turi būti
derinama:
13.1. Laukesos durpyno ir Laukesos gyvenvietės plėtojimo
planai ir projektai;
13.2. tvenkinio ant Viešvilės upės naudojimas;
13.3. statybos ir komunikacijų tiesimas;
13.4. miškotvarkos, žemėtvarkos, melioracijos projektai;
13.5. kanopinių žvėrių medžioklė.
14. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kalti dėl Viešvilės
rezervato ir jo apsauginės zonos režimo pažeidimų, traukiami
baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Darbo organizavimas
15. Viešvilės rezervato valdymo struktūrą, etatus ir
išlaidų sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamentas.
16. Viešvilės rezervato veiklai vadovauja Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos departamento skiriamas
direktorius.
17. Viešvilės rezervato valdymo struktūrą sudaro
administracija su rezervato apsaugos, mokslo, ūkio padaliniais.
18. Viešvilės rezervato administracija rezervato apsaugai
užtikrinti gali pasitelkti į pagalbą visuomenę.
19. Viešvilės rezervatas tiria rezervato teritorijos gamtą
ir jame vykstančius procesus. Pagrindinės mokslinio tyrimo
veiklos kryptys yra šios:
19.1. floros ir faunos inventorizacija ir apskaita, būklės
įvertinimas;
19.2. Viešvilės baseino hidrologiniai stebėjimai;
19.3. ekosistemų struktūros ir pokyčių tyrimai;
19.4. aplinkinių teritorijų įtaka rezervato ekosistemai;
19.5. monitoringo vykdymas.
20. Mokslinio tyrimo darbą Viešvilės rezervate dirba mokslo
darbuotojai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
departamento tvirtinamus bei finansuojamus planus, o mokslinio
tyrimo įstaigos ir aukštosios mokyklos - pagal sutartis
(rezervato administracijai pateikiamas vienas mokslinių tyrimų
ataskaitos egzempliorius).
Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje >>