Romantiškasis Lentvaris
​

8 km atstumu nuo Trakų Vokės yra Lentvario dvaro sodyba. Ji įkurta dirbtinio ežero pusiasalyje, į kurį vedė 0,5 km ilgio vandens skalaujamas kelias.
Nuo XVI a. minimą Lentvario dvarą XIX a. vid. nupirko Juozapas Tiškevičius. 1891 m. Lentvarį paveldėjo sūnus Vladislavas, kuris 1899 m. pagal belgų architekto de Vegos projektą rekonstravo tėvo pastatytus rūmus.

Naujieji neogotikiniai rūmai su šešių aukštų bokštu tapo panašūs į anglišką pilį. Visi Lentvario dvaro sodybos ūkiniai pastatai bei statiniai įgavo neogotikos bruožų ir tapo raiškiais romantiškojo parko akcentais.1897 m. birželio mėn. E.F.Andre su sūnumi apsilankė ir Lentvaryje, kur su užmoju rekonstravo vietinių sodininkų susiformuotą geometrizuotų formų parką.Naują parterį papuošė įmantrūs kiliminiai gėlynai, fontanas, kolonos ir vazos. Ypač įspūdingia tapo peizažinė parko dalis, kurioje buvo įrengtas kaskadinis upokšnis, nepaliaujamai tekėjęs mažaisiais tvenkiniais. Dirbtinės uolos, akmenų kompozicijos, didžioji grota sudarė kalnų peizažo įspūdį. Pasivaikščiojimams įrengtas painus takų tinklas, išsiraizgęs tvenkinių krantais, kartkartėmis sutrūkinėjantis į vandens srovės skalaujamų plokščių akmenų virtinę, verčiantis kopti į slėpingąsias kalvas. Gražiausiose parko vietose pastatyti akmeniniai suolai ir pavėsinės.Nuo aukščiausios parko kalvos buvo apžvelgiamas visa Lentvario sodyba pusiasalyje, o priešingoje pusėje - gilūs Saidės upelio ir Didžiulio ežero slėniai.Lentvario parko plotas sunkiai nusakomas. Vienų teigimu - tik 12 ha, kitų - daugiau nei 20 ha. Akivaizdu, kad parku laikytina didesnė teritorija, jau vien todėl, kad jo sudėtinė dalis yra ir dirbtinis 30 ha Lentvario ežeras.Tiškevičių amžininkai mėgo ilsėtis 28 Lentvario dvaro vasarnamiuose, klausėsi koncertų "Rivjeros" kavinėje, dalyvaudavo žirgų ir dviračių lenktynėse.
​

Aristokratiškasis Užutrakis
​

25 km nuo Vilniaus nutolusi nuostabi Užutrakio dvaro sodyba. Pirmą kartą Užutrakis, vadintas "Algirdo sala", paminėtas XIV a.
J.Tiškevičius Užutrakį nusipirko 1897 m. Per trumpą laiką Juozas su žmona Jadvyga kunigaikštyte Sviantopelk-Četvertinska Užutrakyje sukūrė ansamblį, kurį 1901 m. birželio 5 d. Rusijos Imperatorius Nikolajus II paskelbė majoratu.
Neorenesansiniai Užutrakio rūmai, pastatyti pagal 1896 m. Varšuvos architekto J.Huso projektą. Puikiausios itališkosios architektūros rūmai pasižymi aristokratišku santūrumu. Rūmų interjerai dekoruoti Liudviko XVI-ojo stiliumi, salėse buvo sukauptos Europos graviūrų ir tapybos, porceliano ir fajanso dirbinių kolekcijos, senienų rinkiniai, vertinga biblioteka.

Ežero krantą prie rūmų sutvirtino masyvi atraminė siena su baliustrada. Pasiektas įspūdis, tarsi plačiai išorei atsivėrusius rūmus juostų gynybiniai bastionai.
Tiškevičiai siekė architektūros ir gamtos vienovės. Užutrakio parkas apėmė 80 ha natūralų pusiasalį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, į kurį XIX-XX a. sandūroje grafai persikeldavo plaustu iš Varnikų kaimo. 1897 m. ant įžymiojo Užutrakio plausto Renė nufotografavo ir savo tėvą E.F.Andre.
Prie keltininko namelio prasidėdavo centrinė, vadinta Kunigaikščių, alėja. Jos pradžioje nuo aukščiausios pusiasalio kalvos atsiverdavo visas parkas: tarp medžių kamienų ir lajų saulėtą dieną akino ežerai ir tvenkiniai, lyg gyvatės raizgėsi parko alėjos.
Užutrakyje buvo virš dvidešimties tvenkinių. Įspūdingiausias vandens parko reginys laukdavo rūmų baliustradoje - kvapą užguldavo Galvės platybė su miglose dūluojančiais Trakų Salos pilies griuvėsiais ir miškingomis salomis. Kitame didžiojo ežero krante už 1,8 km buvo galima įžiūrėti medinio Trakų miesto, Pusiasalio pilies griuvėsių, bažnyčių bokštų ir vienuolynų siluetus. Dar toliau, ties nenusakoma žemės ir dangaus riba, kaskadomis kilo Rėkalnio, Daniliškių ir Bražuolės kalvynas.
Užutrakyje prie rūmų E.F.Andre suprojektavo du reprezentacinius parterius. Elipsės formos rytinį parterį su apvaliu fontanu ir pasivaikščiojimo takais puošė marmurinės skulptūros ir vazos, išpuoselėti geometriniai gėlynai. Pietiniame keturkampiame parteryje su mažąja baliustrada augintas dvaro rožynas.

​Trakų Vokės, Lentvario ir Užutrakio dvarai Tiškevičiams priklausė iki 1939 m. prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo. Visų trijų rezidencinių sodybų likimas sovietiniais laikais buvo vienodai pragaištingas. Šiandien tik Užutrakio ateitis nekelia abejonių - čia numatyta įrengti atvirą visuomenei Lietuvos valstybės reprezentacijos centrą.

,,Gintaras Abaravičius''