Tai, ką norėjote sužinoti apie buvusią „Žalgirio" irklavimo bazę, bet nedrįsote paklausti
Buvusi „Žalgirio" irklavimo bazė - vieną iš gražiausių Galvės ežero pakrančių su chrestomatiniu Salos pilies vaizdu darkantys griuvėsiai, jau daug metų pūdomi tarsi bandant įrodyti, kad labai nemylime Trakų, amžius menančio jų kraštovaizdžio ir savęs pačių.
Dalį ežero uždengęs gelžbetoninis skydas, ant kurio 1973-iais pastatyti sovietinio brutalizmo stiliaus pastatai, vienur jau įlūžęs į vandenį, nusėtas, kaip ir ežero dugnas, betono nuolaužomis ir stiklo duženomis, tarp kurių riogso grėsmę žmonių gyvybei keliančių sovietinių pastatų griuvenos su perspėjimais apie avarinę būklę.
Tam pačiam kompleksui priklauso ir regioninės reikšmės kultūros paveldo vertybė - 1932-iais pastatytas Trakų jachtklubo pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32370), kuris taip pat nyksta netvarkomas.
Tai vienas iš objektų, dėl kurių 2017-iais grupė verslininkų ir juos palaikę politikai viešai kaltino Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkciją ir jos vadovą Gintarą Abaravičių, neva jie piktybiškai trukdą tai sutvarkyti ir pritaikyti šiandienos gyvenimui (pvz.: „Verslininkai sukilo prieš kietakaktį šventų karvių piemenį"; „Dėl investicijų Trakuose susirėmė verslininkai ir parko direkcija"; „Užsikonservavę" Trakai (ne)nyksta"; tuo pat metu paskelbtas TINP direktoriaus G. Abaravičiaus atsakymas: „Apie gyvulių ūkį Trakuose ir ne tik (atsakymas V. Kernagiui)".
Ar pagrįsti šie kaltinimai? Ar iš tiesų TINP direkcija trukdo sutvarkyti buvusios irklavimo bazės teritoriją?
Esminė problema – nepagarba teisinei valstybei
Sudėliokim faktus. Pirmiausia - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta TINP planavimo schema sudaro puikias sąlygas šioje vietoje sukurti šiuolaikišką poilsio įstaigą: kompleksą numatyta rekonstruoti, įrengiant iki 130 nakvynės vietų poilsiautojams.
Tuo tikslu 1995-iais buvo suformuotas ir išnuomotas 1,3838 ha ploto valstybinės žemės sklypas (un. Nr.7977-0003-0110; adresas Žemaitės g. 1, Trakuose).
Nuo 1999-ųjų šio sklypo nuomininkė ir jame esančių pastatų savininkė yra privati įmonė, kurią laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų toliau vadinsime UAB „X".
Jau daugiau nei prieš dešimtmetį TINP direkcija sudarė šiai įmonei sąlygas kurti poilsio kompleksą, kaip numatyta TINP planavimo schemoje: 2008 m. vasario 15 d. raštu Nr. S-122 išdavė specialiąsias sąlygas viešbučio rekonstravimui, miegamųjų korpusų, teisėjų bokštelio, garažo, elingų, stoginės, sandėlių griovimui ir miegamųjų korpusų statybai bei nustatė, kad rekreacinės įstaigos teritorijos pastatų, įrenginių statybai, aplinkos sutvarkymui reikia parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau užuot parengusi detalųjį planą įmonė pradėjo bylinėtis, teismuose įrodinėdama, kad to daryti nereikia, nes ji nebenorinti rekonstruoti, o norinti tik suremontuoti pastatus.
Teismai visus UAB „X" skundus pripažino nepagrįstais ir atmetė - šį ginčą išsprendė net kelios įsiteisėjusios teismų nutartys.
Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2010 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-66-189/2010 pripažino, kad TINP direkcijos reikalavimas parengti detalųjį planą yra pagrįstas, o UAB "X" neįrodė, kad jos "reikalavimai yra adekvatūs susiklosčiusios situacijos faktinėms aplinkybėms ir minimiems teisės aktams" (sprendimo tekstą žr.: https://eteismai.lt/byla/24296964127014/I-66-189/2010).
Be kitų dalykų, teismas konstatavo:
"(...) Darytina išvada, jog projektavimo tikslas - statinių, esančių ( - ), Trakų m. kapitalinis remontas neatitinka bendrųjų TINP planavimo ir tvarkymo principų. Ginčo pastatai yra TINP (kompleksinės saugomos teritorijos) rekreacinėje zonoje - rekreacijos įstaigų teritorijoje. Šios teritorijos tikslą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuoja TINP planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos" III skirsnio „Rekreacinė zona" 3 p. Šioje teritorijoje esantys pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Todėl, TINP direkcijos nuostata, jog pareiškėjo valdomos rekreacinės įstaigos teritorijos pastatų, įrenginių statybai, aplinkos sutvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas detalusis planas, yra pagrįsta.
(...) Rekreacijos įstaigų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIII skyrius. Rekreacinės teritorijos. Minėto skyriaus 133.1. papunktis, įpareigoja rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą (t. y. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, TINP planavimo schema įpareigoja rengti detalųjį planą, kuris kompleksiškai nustatytų teritorijos tvarkymo priemonės, išdėstytų rekreacinę infrastruktūrą nustatytų statinių architektūrinę raišką ir kt. Pareiškėjas įsipareigojo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį laikytis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų - Nacionaliniai ir regioniniai parkai) (...)"
Dar kartą ginčą dėl detaliojo plano išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neskundžiamu 2013 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-1167/2013 pripažinęs, kad TINP direkcijos reikalavimas parengti detalųjį planą yra teisėtas ir pagrįstas, nes UAB "X" "pasirinktas kapitalinis remontas apima ir teritorijos tvarkymą", o įstatymu nustatyta kapitalinio remonto sąvoka tokių darbų neapima. Teismas nurodė, kad norint tvarkyti rekreacines teritorijas būtina parengti detalųjį planą - tai numato ir TINP planavimo schema, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 133.1 punktas, kuriuo "nustatyta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą, jas prižiūrėti ir tvarkyti, sodinti jose smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ypač - vandens telkinių apsaugos juostose" (sprendimo tekstą žr.: LVAT 2013 01 26 sprendimas).
UAB "X" bandė atnaujinti procesą šioje byloje, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi jos prašymą atmetė (nutarties tekstą žr.: https://eteismai.lt/byla/13274616004905/P-756-43-14).
Taigi, dar 2014-iais Lietuvos teismai galutinai konstatavo, kad buvusios irklavimo bazės pastatų savininkė bei valstybinės žemės sklypo nuomininkė bylinėjosi nepagrįstai, reikalaudama to, kas būtų neteisėta.
Todėl tai, kad verslininkai ir Trakų rajono savivaldybės atstovai iki šiol kaltina, taip pat ir viešai, TINP direkciją piktybišku trukdymu sutvarkyti sovietinių griuvenų kapinynu virtusį Trakų kampelį, galima vertinti ir kaip nepagarbą teismų sprendimams bei teisinei valstybei.
Kaip klaidinama visuomenė
Dar daugiau - Trakų rajono savivaldybė klaidina visuomenę, teigdama, neva teismai dar nėra išsprendę kažkokių ginčų dėl buvusios irklavimo bazės tvarkymo.
Pavyzdžiui, savivaldybės užsakymu 2019-iais išleistame "Trakų raj. savivaldybės investiciniame vadove" parašyta, esą "vyksta teismai dėl leidimų statyboms, nugriovimo ir pan." (žr.: leidinio fragmentas; titulinis puslapis).
Tai tiesiog netiesa - daugiau jokių bylų dėl buvusios irklavimo bazės teismuose nėra (nebent TINP direkcija ko nors nežinotų).
Neatitinka tiesos ir aiškinimas, neva buvusios irklavimo bazės pastatų savininkė šiuo metu negali jų tvarkyti.
2018-ųjų pradžioje TINP direkcija pritarė UAB "X" pateiktiems pastatų remonto ir tvarkybos darbų priešprojektiniams pasiūlymams (žr.: 2018-01-08 raštas Nr. S-(3.6)-12), todėl jau pusantrų metų ši įmonė galėtų remontuoti sovietinius pastatus ir 1932-iais pastatytą jachtklubą, bet dėl TINP direkcijai nežinomų priežasčių tai nedaroma.
Paveldo ekspertai: šis sovietinio brutalizmo pavyzdys nėra saugotina vertybė
Tuo metu, kai dar vyko teismo procesas, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius 2012 m. kovo 22 d. posėdyje nusprendė, kad "buvusios "Žalgirio" irklavimo bazės pastatų kompleksas vertintinas kaip įdomus ir vertingas sovietmečio architektūros kūrinys, reprezentuojantis laikmetį, todėl turėtų būti saugomas, remontuojamas ir pritaikomas šių dienų poreikiams, užtikrinant viešąjį interesą - teritorijos prieinamumą visuomenei. Tikslinga inicijuoti komplekso įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą procedūrą".
Šį argumenta UAB "X" naudojo teisme.
Siekiant, kad sovietmečio pastatai būtų paskelbti vertybe, buvo kreiptasi ir į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybą, tačiau 2013 m. vasario 12 d. posėdyje ji nutarė nesuteikti Žalgirio irklavimo bazei teisinės apsaugos ir neįrašyti jos į Kultūros vertybių registrą.
Taigi, paveldo ekspertai pasakė, kad šis sovietinio brutalizmo stiliaus kompleksas nėra saugotina vertybė.
Dar daugiau - jau sovietmečiu su totalitariniu režimu nekolaboravę architektai išdrįso įvertinti 1973-iais pastatytus pastatus kaip nepateisinamą invaziją į kultūrinį Trakų kraštovaizdį.
Pvz., toks autoritetas kaip architektas, urbanistikos istorikas Algimantas Miškinis (gimęs 1929-06-25, miręs 2015-10-10) 1979-iais paskelbtame straipsnyje pabrėžė, kad su unikalia gamtine Trakų aplinka dera elgtis ypatingai atsargiai - "(...) itin svarbu labai atsargiai ją keisti, o naujos statybos mieste neturėtų pažeisti nusistovėjusios pusiausvyros ir tradicinės harmonijos. Tad svarbu dar projektuojant visapusiškai patikrinti (mieste ir aplinkoje) galimą naujų pastatų poveikį aplinkai - klaidos čia neleistinos ir neištaisomos", - bei nurodė, kad neseniai pastatytos „Žalgirio" irklavimo bazės „ryšys su aplinka kelia gana rimtų abejonių", stebint šį pastatą nuo pilies tilto (A. Miškinis, „Senovė ir nūdiena"// Literatūra ir menas, 1979-01-13 Nr. 2 (1676). l. 8-9).
Neigiamai ši invazija į Trakų kraštovaizdį buvo įvertinta ir 1983-iais Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto atliktame tyrime „Trakų miesto istorinės dalies tyrimai ir principiniai pasiūlymai", kurio rezultatai paskelbti 1987-iais moksliniame leidinyje „Urbanistika ir rajoninis planavimas" išspausdintame Marijos Purvinienės ir Martyno Purvino straipsnyje „Trakų apylinkių vertybės urbanistiniu požiūriu". „Žalgirio" vandens sporto bazė jame priskirta „neigiamai veikiančioms dominantėms", o reljefo ir pastatų suderinimo schemoje jos teritorija priskirta "neigiamai vertinamiems plotams".
Ką siūlo TINP direkcija?
TINP direkcijos vertinimu, šiuo metu TINP planavimo schemoje numatytas sprendinys – rekonstruoti buvusią "Žalgirio" irklavimo bazę įrengiant poilsinę, kurioje galėtų ilsėtis iki 130 žmonių – turėtų būti įgyvendintas, nes atitinka tiek viešąjį ir privatų verslo interesą turėti Trakuose šiuolaikišką rekreacijos įstaigą, tiek viešąjį interesą išsaugoti istorinės Lietuvos sostinės unikalumą lemiančias vertybes.
Todėl TINP direkcija siūlo nekeisti sprendinių dėl buvusios "Žalgirio" irklavimo bazės, rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje.
Manytume, kad poreikis keisti TINP planavimo schemos sprendinius kiltų vieninteliu atveju – jeigu būtų nuspręsta šią teritoriją naudoti ne rekreacijos įstaigai, bet gyvenamųjų namų statybai.
TINP direkcija ragina Trakų rajono savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri patikėjimo teise valdo privačiai bendrovei išnuomotą rekreacinės paskirties valstybinės žemės sklypą, imtis būtinų veiksmų, kad jame pagaliau atsirastų rekreacijos įstaiga.
Be to, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos prašytume užtikrinti, kad regioninės reikšmės kultūros vertybė – 1932-iais pastatytas Trakų jachtklubo pastatas – būtų tinkamai sutvarkyta, o ne nyktų tarp sovietinių griuvenų.
Dalį ežero uždengęs gelžbetoninis skydas, ant kurio 1973-iais pastatyti sovietinio brutalizmo stiliaus pastatai, vienur jau įlūžęs į vandenį, nusėtas, kaip ir ežero dugnas, betono nuolaužomis ir stiklo duženomis, tarp kurių riogso grėsmę žmonių gyvybei keliančių sovietinių pastatų griuvenos su perspėjimais apie avarinę būklę.
Tam pačiam kompleksui priklauso ir regioninės reikšmės kultūros paveldo vertybė - 1932-iais pastatytas Trakų jachtklubo pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 32370), kuris taip pat nyksta netvarkomas.
Tai vienas iš objektų, dėl kurių 2017-iais grupė verslininkų ir juos palaikę politikai viešai kaltino Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkciją ir jos vadovą Gintarą Abaravičių, neva jie piktybiškai trukdą tai sutvarkyti ir pritaikyti šiandienos gyvenimui (pvz.: „Verslininkai sukilo prieš kietakaktį šventų karvių piemenį"; „Dėl investicijų Trakuose susirėmė verslininkai ir parko direkcija"; „Užsikonservavę" Trakai (ne)nyksta"; tuo pat metu paskelbtas TINP direktoriaus G. Abaravičiaus atsakymas: „Apie gyvulių ūkį Trakuose ir ne tik (atsakymas V. Kernagiui)".
Ar pagrįsti šie kaltinimai? Ar iš tiesų TINP direkcija trukdo sutvarkyti buvusios irklavimo bazės teritoriją?
Esminė problema – nepagarba teisinei valstybei
Sudėliokim faktus. Pirmiausia - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta TINP planavimo schema sudaro puikias sąlygas šioje vietoje sukurti šiuolaikišką poilsio įstaigą: kompleksą numatyta rekonstruoti, įrengiant iki 130 nakvynės vietų poilsiautojams.
Tuo tikslu 1995-iais buvo suformuotas ir išnuomotas 1,3838 ha ploto valstybinės žemės sklypas (un. Nr.7977-0003-0110; adresas Žemaitės g. 1, Trakuose).
Nuo 1999-ųjų šio sklypo nuomininkė ir jame esančių pastatų savininkė yra privati įmonė, kurią laikydamiesi duomenų apsaugos reikalavimų toliau vadinsime UAB „X".
Jau daugiau nei prieš dešimtmetį TINP direkcija sudarė šiai įmonei sąlygas kurti poilsio kompleksą, kaip numatyta TINP planavimo schemoje: 2008 m. vasario 15 d. raštu Nr. S-122 išdavė specialiąsias sąlygas viešbučio rekonstravimui, miegamųjų korpusų, teisėjų bokštelio, garažo, elingų, stoginės, sandėlių griovimui ir miegamųjų korpusų statybai bei nustatė, kad rekreacinės įstaigos teritorijos pastatų, įrenginių statybai, aplinkos sutvarkymui reikia parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Tačiau užuot parengusi detalųjį planą įmonė pradėjo bylinėtis, teismuose įrodinėdama, kad to daryti nereikia, nes ji nebenorinti rekonstruoti, o norinti tik suremontuoti pastatus.
Teismai visus UAB „X" skundus pripažino nepagrįstais ir atmetė - šį ginčą išsprendė net kelios įsiteisėjusios teismų nutartys.
Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2010 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-66-189/2010 pripažino, kad TINP direkcijos reikalavimas parengti detalųjį planą yra pagrįstas, o UAB "X" neįrodė, kad jos "reikalavimai yra adekvatūs susiklosčiusios situacijos faktinėms aplinkybėms ir minimiems teisės aktams" (sprendimo tekstą žr.: https://eteismai.lt/byla/24296964127014/I-66-189/2010).
Be kitų dalykų, teismas konstatavo:
"(...) Darytina išvada, jog projektavimo tikslas - statinių, esančių ( - ), Trakų m. kapitalinis remontas neatitinka bendrųjų TINP planavimo ir tvarkymo principų. Ginčo pastatai yra TINP (kompleksinės saugomos teritorijos) rekreacinėje zonoje - rekreacijos įstaigų teritorijoje. Šios teritorijos tikslą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuoja TINP planavimo schemos skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos" III skirsnio „Rekreacinė zona" 3 p. Šioje teritorijoje esantys pastatai, įrenginiai statomi, aplinka tvarkoma pagal detalius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. Todėl, TINP direkcijos nuostata, jog pareiškėjo valdomos rekreacinės įstaigos teritorijos pastatų, įrenginių statybai, aplinkos sutvarkymui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas detalusis planas, yra pagrįsta.
(...) Rekreacijos įstaigų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimą nustato Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIII skyrius. Rekreacinės teritorijos. Minėto skyriaus 133.1. papunktis, įpareigoja rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą (t. y. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, TINP planavimo schema įpareigoja rengti detalųjį planą, kuris kompleksiškai nustatytų teritorijos tvarkymo priemonės, išdėstytų rekreacinę infrastruktūrą nustatytų statinių architektūrinę raišką ir kt. Pareiškėjas įsipareigojo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį laikytis specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų - Nacionaliniai ir regioniniai parkai) (...)"
Dar kartą ginčą dėl detaliojo plano išsprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neskundžiamu 2013 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-1167/2013 pripažinęs, kad TINP direkcijos reikalavimas parengti detalųjį planą yra teisėtas ir pagrįstas, nes UAB "X" "pasirinktas kapitalinis remontas apima ir teritorijos tvarkymą", o įstatymu nustatyta kapitalinio remonto sąvoka tokių darbų neapima. Teismas nurodė, kad norint tvarkyti rekreacines teritorijas būtina parengti detalųjį planą - tai numato ir TINP planavimo schema, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 133.1 punktas, kuriuo "nustatyta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojai privalo rekreacines teritorijas įrengti pagal detalųjį planą, jas prižiūrėti ir tvarkyti, sodinti jose smulkius želdynus rekreacinėms sąlygoms pagerinti, ypač - vandens telkinių apsaugos juostose" (sprendimo tekstą žr.: LVAT 2013 01 26 sprendimas).
UAB "X" bandė atnaujinti procesą šioje byloje, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi jos prašymą atmetė (nutarties tekstą žr.: https://eteismai.lt/byla/13274616004905/P-756-43-14).
Taigi, dar 2014-iais Lietuvos teismai galutinai konstatavo, kad buvusios irklavimo bazės pastatų savininkė bei valstybinės žemės sklypo nuomininkė bylinėjosi nepagrįstai, reikalaudama to, kas būtų neteisėta.
Todėl tai, kad verslininkai ir Trakų rajono savivaldybės atstovai iki šiol kaltina, taip pat ir viešai, TINP direkciją piktybišku trukdymu sutvarkyti sovietinių griuvenų kapinynu virtusį Trakų kampelį, galima vertinti ir kaip nepagarbą teismų sprendimams bei teisinei valstybei.
Kaip klaidinama visuomenė
Dar daugiau - Trakų rajono savivaldybė klaidina visuomenę, teigdama, neva teismai dar nėra išsprendę kažkokių ginčų dėl buvusios irklavimo bazės tvarkymo.
Pavyzdžiui, savivaldybės užsakymu 2019-iais išleistame "Trakų raj. savivaldybės investiciniame vadove" parašyta, esą "vyksta teismai dėl leidimų statyboms, nugriovimo ir pan." (žr.: leidinio fragmentas; titulinis puslapis).
Tai tiesiog netiesa - daugiau jokių bylų dėl buvusios irklavimo bazės teismuose nėra (nebent TINP direkcija ko nors nežinotų).
Neatitinka tiesos ir aiškinimas, neva buvusios irklavimo bazės pastatų savininkė šiuo metu negali jų tvarkyti.
2018-ųjų pradžioje TINP direkcija pritarė UAB "X" pateiktiems pastatų remonto ir tvarkybos darbų priešprojektiniams pasiūlymams (žr.: 2018-01-08 raštas Nr. S-(3.6)-12), todėl jau pusantrų metų ši įmonė galėtų remontuoti sovietinius pastatus ir 1932-iais pastatytą jachtklubą, bet dėl TINP direkcijai nežinomų priežasčių tai nedaroma.
Paveldo ekspertai: šis sovietinio brutalizmo pavyzdys nėra saugotina vertybė
Tuo metu, kai dar vyko teismo procesas, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius 2012 m. kovo 22 d. posėdyje nusprendė, kad "buvusios "Žalgirio" irklavimo bazės pastatų kompleksas vertintinas kaip įdomus ir vertingas sovietmečio architektūros kūrinys, reprezentuojantis laikmetį, todėl turėtų būti saugomas, remontuojamas ir pritaikomas šių dienų poreikiams, užtikrinant viešąjį interesą - teritorijos prieinamumą visuomenei. Tikslinga inicijuoti komplekso įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą procedūrą".
Šį argumenta UAB "X" naudojo teisme.
Siekiant, kad sovietmečio pastatai būtų paskelbti vertybe, buvo kreiptasi ir į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybą, tačiau 2013 m. vasario 12 d. posėdyje ji nutarė nesuteikti Žalgirio irklavimo bazei teisinės apsaugos ir neįrašyti jos į Kultūros vertybių registrą.
Taigi, paveldo ekspertai pasakė, kad šis sovietinio brutalizmo stiliaus kompleksas nėra saugotina vertybė.
Dar daugiau - jau sovietmečiu su totalitariniu režimu nekolaboravę architektai išdrįso įvertinti 1973-iais pastatytus pastatus kaip nepateisinamą invaziją į kultūrinį Trakų kraštovaizdį.
Pvz., toks autoritetas kaip architektas, urbanistikos istorikas Algimantas Miškinis (gimęs 1929-06-25, miręs 2015-10-10) 1979-iais paskelbtame straipsnyje pabrėžė, kad su unikalia gamtine Trakų aplinka dera elgtis ypatingai atsargiai - "(...) itin svarbu labai atsargiai ją keisti, o naujos statybos mieste neturėtų pažeisti nusistovėjusios pusiausvyros ir tradicinės harmonijos. Tad svarbu dar projektuojant visapusiškai patikrinti (mieste ir aplinkoje) galimą naujų pastatų poveikį aplinkai - klaidos čia neleistinos ir neištaisomos", - bei nurodė, kad neseniai pastatytos „Žalgirio" irklavimo bazės „ryšys su aplinka kelia gana rimtų abejonių", stebint šį pastatą nuo pilies tilto (A. Miškinis, „Senovė ir nūdiena"// Literatūra ir menas, 1979-01-13 Nr. 2 (1676). l. 8-9).
Neigiamai ši invazija į Trakų kraštovaizdį buvo įvertinta ir 1983-iais Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto atliktame tyrime „Trakų miesto istorinės dalies tyrimai ir principiniai pasiūlymai", kurio rezultatai paskelbti 1987-iais moksliniame leidinyje „Urbanistika ir rajoninis planavimas" išspausdintame Marijos Purvinienės ir Martyno Purvino straipsnyje „Trakų apylinkių vertybės urbanistiniu požiūriu". „Žalgirio" vandens sporto bazė jame priskirta „neigiamai veikiančioms dominantėms", o reljefo ir pastatų suderinimo schemoje jos teritorija priskirta "neigiamai vertinamiems plotams".
Ką siūlo TINP direkcija?
TINP direkcijos vertinimu, šiuo metu TINP planavimo schemoje numatytas sprendinys – rekonstruoti buvusią "Žalgirio" irklavimo bazę įrengiant poilsinę, kurioje galėtų ilsėtis iki 130 žmonių – turėtų būti įgyvendintas, nes atitinka tiek viešąjį ir privatų verslo interesą turėti Trakuose šiuolaikišką rekreacijos įstaigą, tiek viešąjį interesą išsaugoti istorinės Lietuvos sostinės unikalumą lemiančias vertybes.
Todėl TINP direkcija siūlo nekeisti sprendinių dėl buvusios "Žalgirio" irklavimo bazės, rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje.
Manytume, kad poreikis keisti TINP planavimo schemos sprendinius kiltų vieninteliu atveju – jeigu būtų nuspręsta šią teritoriją naudoti ne rekreacijos įstaigai, bet gyvenamųjų namų statybai.
TINP direkcija ragina Trakų rajono savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri patikėjimo teise valdo privačiai bendrovei išnuomotą rekreacinės paskirties valstybinės žemės sklypą, imtis būtinų veiksmų, kad jame pagaliau atsirastų rekreacijos įstaiga.
Be to, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos prašytume užtikrinti, kad regioninės reikšmės kultūros vertybė – 1932-iais pastatytas Trakų jachtklubo pastatas – būtų tinkamai sutvarkyta, o ne nyktų tarp sovietinių griuvenų.
|
|