Ant Galvės ežero kranto nykstantys sovietmečiu pastatyti jachtklubo statiniai – vienas iš objektų, dėl kurio Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija jau ne vienerius metus patiria spaudimą leisti tai, ką draudžia teisės aktai, o viešojoje erdvėje ir įvairioms institucijoms skirtuose raštuose apie šį atvejį paskelbta daug netiesos ir nepagrįstų kaltinimų TINP direkcijai.
Pavyzdžiui, tokie kaltinimai skambėjo grupės verslininkų surengtoje spaudos konferencijoje, aprašytoje 2017 m. kovo 21 d. interneto portale Delfi.lt paskelbtoje BNS informacijoje "Dėl investicijų Trakuose susirėmė verslininkai ir parko direkcija" (žr.: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/del-investiciju-trakuose-susireme-verslininkai-ir-parko-direkcija.d?id=74119980):
"Pasak A. Zuoko advokato Vydūno Sadausko, dėl nacionalinio parko direkcijos pasipriešinimo Trakuose infrastruktūros negali atnaujinti ir „Žalgirio" jachtklubas. „Jachtklubas neturi teisės švartuoti savo jachtų, nes tilteliai pastatyti 1983 metais, bet nacionalinis parkas neleidžia jų susitvarkyti. Jų argumentas, kad visa ta teritorija turi būti likviduota. Ir vėlgi yra tas žodis „vizualinė tarša". Nekalbu jau net apie pastatų tvarkymą, nes visur galioja tie patys draudimai. Šiandien jachtklubas turi 6 įregistruotus pastatus ir nė ant vieno iš jų negali net lentutės pakeisti. Jachtklube yra avarinės būklės sovietiniai betoniniai blokai, kurie jau virsta į ežero pakrantę, tačiau parkas nederina pakrantės sutvarkymo projekto, nes neva tai taip pat yra likviduotinas objektas", – spaudos konferencijoje teigė jis."
2017 m. kovo 21 d. interneto portale lrytas.lt paskelbtame straipsnyje "Verslininkai sukilo prieš kietakaktį šventų karvių piemenį" (žr.: https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/03/21/news/verslininkai-sukilo-pries-kietakakti-sventu-karviu-piemeni-586410/) rašoma:
"Užsispyrimo kaina. Žalgirio" jachtklubo savininkų interesus ginančiam advokatui Vydūnui Sadauskui iš G.Abaravičiaus taip pat yra tekę girdėti apie vizualinę taršą. Todėl jachtklubo šeimininkai daugybę metų negali naudoti šešių įregistruotų pastatų. „Negalima ant jų sienos net lentelės pakeisti", - stebėjosi V.Sadauskas. Pasak advokato, dėl vieno žmogaus užsispyrimo Trakus palieka ne tik investicijos, bet ir jaunos šeimos. Juk prie tėvų namo sugalvoję pasistatyti priestatą jaunavedžiai TINP leidimo tikrai negaus. Trakų rajono merė Edita Rudelienė žadėjo verslininkams visokeriopą pagalbą ir paramą."
Panašius kaltinimus TINP direkcijai išsakė ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. MP3-195, kuriame rašoma: "(...) Trakų istorinio nacionalinio parko iniciatyva, užkertamas kelias Trakų miesto plėtrai. Pavyzdžiui, iki šiol stabdomi verslininkų planai buvusios Žalgirio bazės ir jachtklubo teritorijose".
Čia nutylėti keli esminiai faktai.
Pirma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintoje TINP planavimo schemoje buvęs jachtklubas yra nurodytas kaip naikintina poilsio įstaiga - įrašytas 3 priedo lentelėje „Likviduotinos poilsio įstaigos". Štai ta lentelė:
Pavyzdžiui, tokie kaltinimai skambėjo grupės verslininkų surengtoje spaudos konferencijoje, aprašytoje 2017 m. kovo 21 d. interneto portale Delfi.lt paskelbtoje BNS informacijoje "Dėl investicijų Trakuose susirėmė verslininkai ir parko direkcija" (žr.: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/del-investiciju-trakuose-susireme-verslininkai-ir-parko-direkcija.d?id=74119980):
"Pasak A. Zuoko advokato Vydūno Sadausko, dėl nacionalinio parko direkcijos pasipriešinimo Trakuose infrastruktūros negali atnaujinti ir „Žalgirio" jachtklubas. „Jachtklubas neturi teisės švartuoti savo jachtų, nes tilteliai pastatyti 1983 metais, bet nacionalinis parkas neleidžia jų susitvarkyti. Jų argumentas, kad visa ta teritorija turi būti likviduota. Ir vėlgi yra tas žodis „vizualinė tarša". Nekalbu jau net apie pastatų tvarkymą, nes visur galioja tie patys draudimai. Šiandien jachtklubas turi 6 įregistruotus pastatus ir nė ant vieno iš jų negali net lentutės pakeisti. Jachtklube yra avarinės būklės sovietiniai betoniniai blokai, kurie jau virsta į ežero pakrantę, tačiau parkas nederina pakrantės sutvarkymo projekto, nes neva tai taip pat yra likviduotinas objektas", – spaudos konferencijoje teigė jis."
2017 m. kovo 21 d. interneto portale lrytas.lt paskelbtame straipsnyje "Verslininkai sukilo prieš kietakaktį šventų karvių piemenį" (žr.: https://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/2017/03/21/news/verslininkai-sukilo-pries-kietakakti-sventu-karviu-piemeni-586410/) rašoma:
"Užsispyrimo kaina. Žalgirio" jachtklubo savininkų interesus ginančiam advokatui Vydūnui Sadauskui iš G.Abaravičiaus taip pat yra tekę girdėti apie vizualinę taršą. Todėl jachtklubo šeimininkai daugybę metų negali naudoti šešių įregistruotų pastatų. „Negalima ant jų sienos net lentelės pakeisti", - stebėjosi V.Sadauskas. Pasak advokato, dėl vieno žmogaus užsispyrimo Trakus palieka ne tik investicijos, bet ir jaunos šeimos. Juk prie tėvų namo sugalvoję pasistatyti priestatą jaunavedžiai TINP leidimo tikrai negaus. Trakų rajono merė Edita Rudelienė žadėjo verslininkams visokeriopą pagalbą ir paramą."
Panašius kaltinimus TINP direkcijai išsakė ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. MP3-195, kuriame rašoma: "(...) Trakų istorinio nacionalinio parko iniciatyva, užkertamas kelias Trakų miesto plėtrai. Pavyzdžiui, iki šiol stabdomi verslininkų planai buvusios Žalgirio bazės ir jachtklubo teritorijose".
Čia nutylėti keli esminiai faktai.
Pirma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintoje TINP planavimo schemoje buvęs jachtklubas yra nurodytas kaip naikintina poilsio įstaiga - įrašytas 3 priedo lentelėje „Likviduotinos poilsio įstaigos". Štai ta lentelė:
TINP planavimo schemos brėžinyje toje teritorijoje aiškiai pažymėtas ženklas, reiškiantis naikinamas rekreacines įstaigas ir įrengimus – štai brėžinio fragmentas, naikinamas jachtklubas pažymėtas perbrauktu skaičiumi "2":
Antra – kai privati įmonė, kurią dėl duomenų apsaugos vadinsime UAB "Y", įsigijo buvusio jachtklubo statinius, TINP planavimo schema jau buvo patvirtinta, todėl komplekso pirkėjai turėjo žinoti, kad perka naikintiną įstaigą.
Trečia – dar prieš šešerius metus įsiteisėjusiu sprendimu teismas konstatavo, kad teisės aktai neleidžia remontuoti ar atstatinėti lieptelių, dėl kurių aukščiau pacituotame pasisakyme skundėsi buvusio jachtklubo pastatų savininkų atstovas, ir vėlesni teismai taip pat patvirtino, kad UAB „Y" siekiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, išreiškiantiems valstybės siekį ir konstitucinę priedermę išsaugoti ateities kartoms visuotinai reikšmingą nacionalinę vertybę – valstybinės reikšmės kultūriniu bei gamtiniu požiūriu vertingą Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksą su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu.
Trakų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė UAB "Y" ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus dėl dviejų Galvės ežero pakrantėje hidrografinio draustinio teritorijoje savavališkai pastatytų lieptų bei 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimus šiuos lieptus nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nurodė:
"(...) ieškovas kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl prieplaukų (tiltelių) kapitalinio remonto projekto suderinimo, tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011 m. kovo 22 d. raštu Nr. S-(3.6.)-136 ir 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-(3.6)-99 atsisakė derinti jiems pateiktą techninį projektą „Jachtklubo prieplaukos tiltelių (kapitalinis) remontas".
Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, reg. Nr. 110792000003, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo", 3 priedo lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos" sprendinius, Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio" tarybai, yra likviduotinas, o pagal minimo dokumento skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos" skirsnio „Konservacinė zona" 2 dalies 2.7. punkto sprendinius patenka į Galvės ežero hidrografinio draustinio teritoriją ir gali būti tvarkoma tik pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. 2010 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, minėti ginčo liepteliai apskritai neturi būti renovuojami ar atstatomi."
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1734-881/2013 atmetė UAB "Y" apeliacinį skundą ir paliko Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą (nutartis paskelbta sistemoje eteismai.lt, žr.: https://eteismai.lt/byla/156220941914953/2A-1734-881/2013).
Be kitų dalykų, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog yra akivaizdu, kad UAB "Y" "ne tik neteisėtai, neturėdamas nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ar pan. rekonstruoti ar statyti statinius ar laikinąsias konstrukcijas, valstybinėje žemėje, atliko jų rekonstrukciją, bet ir pastatė naujus lieptus, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, surašiusi savavališkos statybos aktus, įpareigojo nugriauti", bei nurodė, kad šios įmonės teiginiai apie neva pažeidžiamą jos teisę į nuosavybę yra nepagrįsti.
Kad UAB „Y" siekiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, pasisakė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4188-790/2017.
Teismas atmetė pareiškėjos UAB „Y" skundą dėl TINP direkcijos 2017 m. gegužės 24 d. rašto, kuriuo atsisakyta išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydamas:
„Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas" nurodyta, kad Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio" tarybai, yra likviduotina poilsio įstaiga, ją galima privatizuoti nukėlimui. Atitinkamai, iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinio brėžinio (b. l. 63, priede prie skundo pateiktas grafinis brėžinys) matyti, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas valdo pastatus, pažymėtas grafinis ženklas, reiškiantis naikinamas rekreacines įstaigas ir įrengimus.
Aptarti parko planavimo schemos sprendiniai, vertinant jų visumą, yra aiškūs ir neprieštaringi, jie numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla. Pagal juos pareiškėjui nuosavybės teise užimamų pastatų teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai bei sodybinių pastatų teritorijai, nurodyta, kad jachtklubas yra likviduotina, naikinama poilsio įstaiga, atitinkamai, likviduotini ir naikinami jai priklausantys įrenginiai.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti tolesnei jachtklubo veiklai. Be to, pagal pareiškėjo valdomų pastatų pobūdį jie pritaikyti būtent jachtklubo veiklai (pvz., elingas, inžineriniai statiniai). Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas pageidautų sutvarkyti prieplauką, pakrantę ir tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę. Tai reiškia, kad žemės sklypui jo formavimo procedūros metu pareiškėjas siekia nustatyti jachtklubo veiklą leidžiančią žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nors tai prieštarauja aptartiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams."
Tame pačiame sprendime teismas kaip nepagrįstą įvertino UAB „Y" teiginį, neva TINP direkcijos atsisakymas leisti formuoti žemės sklypą jachtklubo veiklai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą:
„Pareiškėjo skundo argumentai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, teismo vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas turimą nuosavybės teisę į pastatus gali įgyvendinti tik laikydamasis viešojoje teisėje nustatytų sąlygų, siejamų su Trakų istorinio nacionalinio parko ypatingu teisiniu režimu. Pabrėžtina, kad pareiškėjui įgyjant nuosavybės teise jo valdomus pastatus, jau galiojo Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, kurioje ir buvo įtvirtinti minėti sprendiniai dėl jachtklubo veiklos."
Sprendimą atmesti UAB „Y" skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas grindė ir Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimu:
„Iš išdėstytų argumentų seka, kad skundžiamas Direkcijos sprendimas neišduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti yra pagrįstas Taisyklių 2 punktu, nustatančiu, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Ginčo teritorijoje formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas galėtų būti nustatyti tik tokie, kurie neprieštarautų galiojančiam specialiojo teritorijų planavimo dokumentui - Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Pastebėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl ginčo teritorijos naudojimo galimybių negalima remtis tik Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, kurie numato, jog dalis šios teritorijos priskirtina rekreacinei teritorijai (b. l. 62), bet būtina vadovautis ir minėta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema kaip valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, jog patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Svarbu ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutarime (konstatuojamosios dalies I skyrius, 9 punktas) pažymėjo, jog jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinį nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad aptarti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai dėl ginčo teritorijos naudojimo negali būti ignoruojami."
Nors pacituotą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą buvo panaikinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, TINP direkcijos prašymu atnaujinus procesą šioje byloje, ją iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino savo kolegų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuris galėjo atverti kelią vystyti buvusį „Žalgirio" jachtklubą ir tapti precedentu, skatinančiu su istorinio kraštovaizdžio apsauga nesuderinamą plėtrą TINP teritorijoje.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje konstatavo, kad pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant šią bylą buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos ir priimtas nepagrįstas sprendimas, todėl jį panaikinusi priėmė naują procesinį sprendimą –atmesti buvusio „Žalgirio" jachtklubo pastatų savininkės UAB „Y" apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4188-790/2017.
„Džiaugiamės, kad teismas ištaisė savo kolegų padarytą klaidą ir apgynė istorinį Trakų kraštovaizdį – visuotinai reikšmingą nacionalinę vertybę, kurią išsaugoti ateities kartoms yra valstybės konstitucinė priedermė. Tikimės, kad šią teismo nutartį gerbs ir privatūs asmenys, turintys planų, nesuderinamų su ypatingos vertės kraštovaizdžio apsauga, ir juos palaikantys politikai. Ypač svarbu, kad Kultūros paveldo departamentas, kuris Kultūros ministerijos nurodymu rengia TINP planavimo schemos atnaujinimą, atsižvelgtų į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, tarp jų ir Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl kultūros paveldo apsaugos", – komentuodamas LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartį, pažymėjo TINP direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius.
Panaikindama šį sprendimą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje pabrėžė, kad teisė suformuoti valstybinės žemės sklypą jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, laikantis teisinio reguliavimo, pagal kurį tokių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai negali prieštarauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, o šiuo konkrečiu atveju – TINP planavimo schemai.
Išnagrinėjusi ginčui aktualius TINP planavimo schemos sprendinius, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jie nustato aiškią buvusio jachtklubo pastatų perspektyvą – likviduotini (naikinami). „Kitaip tariant, iš aptariamų Parko planavimo schemos sprendinių aiškiai matyti šio teisės akto leidėjo valia, kad ginčo teritorijoje esančio šiuo metu pareiškėjui priklausančio pastatų komplekso neturi likti", – nurodoma LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartyje.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad TINP direkcija pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Y" priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, vadovaudamasi TINP planavimo schemos sprendiniais.
Teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Y" teiginius, jog tai prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, nurodydamas, kad pati nuosavybės teisė šiuo atveju nėra paneigiama, tačiau ji gali būti įgyvendinama tik laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, įskaitant TINP planavimo schemos sprendinius, kurie jau galiojo UAB „Y" įgyjant buvusio jachtklubo pastatus ir išliko nepakitę iki šiol.
„Pareiškėjas, jau tapdamas ginčo teritorijoje esančių pastatų savininku, žinojo (pagrįstai turėjo žinoti) Parko planavimo schemoje šiai teritorijai (joje esantiems pastatams) nustatytus ribojimus, kurie yra aiškūs ir suprantami, todėl jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl pagal aptartus sprendinius nustatyto ginčo teritorijoje esančio pastatų komplekso statuso – likviduotinas (naikinamas)", – nurodoma LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartyje.
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėti ribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame ir galiojančiame teisės akte, be to, TINP planavimo schemos sprendiniais siekiama visuotinai svarbių ir teisėtų tikslų – apsaugoti valstybinės reikšmės kultūriniu bei gamtiniu požiūriu vertingą Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksą su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu.
Išsamesnę informaciją apie LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartį rasite čia: "Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apgynė istorinį Trakų kraštovaizdį, ištaisydamas anksčiau padarytą klaidą".
Sunku suvokti, kodėl, nepaisant nei TINP planavimo schemos sprendinių, nei ligšiolinio teismų vertinimo, 2019 metais Trakų rajono savivaldybės užsakymu išleistame "Trakų rajono savivaldybės investiciniame vadove" apie jachtklubo kompleksą rašoma: "Pradėtos sklypo formavimo procedūros. Graži aplinka su vaizdu į Trakų pilį. Gali būti rekreacijos komplekso dalis" (žr.: "investicinio vadovo" puslapis).
Šiame savivaldybės leidinyje, kuris, kaip nurodyta pratarmėje, yra skirtas Lietuvos ir užsienio investuotojams, net neužsiminta, kad pagal TINP planavimo schemą buvęs jachtklubas yra naikintina poilsio įstaiga, taip dar labiau kurstant su ja siejamus nepagrįstus lūkesčius.
TINP direkcijos vertinimu, tokiu elgesiu Trakų rajono savivaldybė demonstruoja teisinį nihilizmą, nesuderinamą su teisinės valstybės principais.
Aukščiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindo manyti, jog rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje, bus siekiama panaikinti apribojimus dėl buvusio jachtklubo komplekso.
TINP direkcija prašo šių apribojimų nekeisti, o nagrinėjant klausimą pasisakyti ir dėl spaudimo TINP direkcijai, nes teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojama situacija, kai valstybės įstaiga yra kaltinama dėl to, kad laikosi galiojančių teisės aktų, ir spaudžiama leisti tai, ką draudžia teisės aktai.
Trečia – dar prieš šešerius metus įsiteisėjusiu sprendimu teismas konstatavo, kad teisės aktai neleidžia remontuoti ar atstatinėti lieptelių, dėl kurių aukščiau pacituotame pasisakyme skundėsi buvusio jachtklubo pastatų savininkų atstovas, ir vėlesni teismai taip pat patvirtino, kad UAB „Y" siekiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, išreiškiantiems valstybės siekį ir konstitucinę priedermę išsaugoti ateities kartoms visuotinai reikšmingą nacionalinę vertybę – valstybinės reikšmės kultūriniu bei gamtiniu požiūriu vertingą Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksą su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu.
Trakų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė UAB "Y" ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktus dėl dviejų Galvės ežero pakrantėje hidrografinio draustinio teritorijoje savavališkai pastatytų lieptų bei 2011 m. gegužės 9 d. reikalavimus šiuos lieptus nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nurodė:
"(...) ieškovas kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją dėl prieplaukų (tiltelių) kapitalinio remonto projekto suderinimo, tačiau Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011 m. kovo 22 d. raštu Nr. S-(3.6.)-136 ir 2012 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-(3.6)-99 atsisakė derinti jiems pateiktą techninį projektą „Jachtklubo prieplaukos tiltelių (kapitalinis) remontas".
Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, reg. Nr. 110792000003, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" ir paskelbtos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo", 3 priedo lentelės „Likviduotinos poilsio įstaigos" sprendinius, Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio" tarybai, yra likviduotinas, o pagal minimo dokumento skyriaus „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos" skirsnio „Konservacinė zona" 2 dalies 2.7. punkto sprendinius patenka į Galvės ežero hidrografinio draustinio teritoriją ir gali būti tvarkoma tik pagal specialius projektus, patvirtintus nustatyta tvarka. 2010 m. vasario 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, minėti ginčo liepteliai apskritai neturi būti renovuojami ar atstatomi."
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1734-881/2013 atmetė UAB "Y" apeliacinį skundą ir paliko Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą (nutartis paskelbta sistemoje eteismai.lt, žr.: https://eteismai.lt/byla/156220941914953/2A-1734-881/2013).
Be kitų dalykų, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog yra akivaizdu, kad UAB "Y" "ne tik neteisėtai, neturėdamas nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo ar pan. rekonstruoti ar statyti statinius ar laikinąsias konstrukcijas, valstybinėje žemėje, atliko jų rekonstrukciją, bet ir pastatė naujus lieptus, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, surašiusi savavališkos statybos aktus, įpareigojo nugriauti", bei nurodė, kad šios įmonės teiginiai apie neva pažeidžiamą jos teisę į nuosavybę yra nepagrįsti.
Kad UAB „Y" siekiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, pasisakė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4188-790/2017.
Teismas atmetė pareiškėjos UAB „Y" skundą dėl TINP direkcijos 2017 m. gegužės 24 d. rašto, kuriuo atsisakyta išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodydamas:
„Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas" nurodyta, kad Vilniaus centrinis jachtklubas, priklausantis „Žalgirio" tarybai, yra likviduotina poilsio įstaiga, ją galima privatizuoti nukėlimui. Atitinkamai, iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinio brėžinio (b. l. 63, priede prie skundo pateiktas grafinis brėžinys) matyti, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas valdo pastatus, pažymėtas grafinis ženklas, reiškiantis naikinamas rekreacines įstaigas ir įrengimus.
Aptarti parko planavimo schemos sprendiniai, vertinant jų visumą, yra aiškūs ir neprieštaringi, jie numato aiškų veiklos ginčo teritorijoje pobūdį, nesietiną su jachtklubo veikla. Pagal juos pareiškėjui nuosavybės teise užimamų pastatų teritorija priskirta agroparkinio ūkio teritorijai bei sodybinių pastatų teritorijai, nurodyta, kad jachtklubas yra likviduotina, naikinama poilsio įstaiga, atitinkamai, likviduotini ir naikinami jai priklausantys įrenginiai.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti tolesnei jachtklubo veiklai. Be to, pagal pareiškėjo valdomų pastatų pobūdį jie pritaikyti būtent jachtklubo veiklai (pvz., elingas, inžineriniai statiniai). Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas pageidautų sutvarkyti prieplauką, pakrantę ir tinkamai naudoti po pastatais esančią žemę. Tai reiškia, kad žemės sklypui jo formavimo procedūros metu pareiškėjas siekia nustatyti jachtklubo veiklą leidžiančią žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą, nors tai prieštarauja aptartiems Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams."
Tame pačiame sprendime teismas kaip nepagrįstą įvertino UAB „Y" teiginį, neva TINP direkcijos atsisakymas leisti formuoti žemės sklypą jachtklubo veiklai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą:
„Pareiškėjo skundo argumentai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, teismo vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas turimą nuosavybės teisę į pastatus gali įgyvendinti tik laikydamasis viešojoje teisėje nustatytų sąlygų, siejamų su Trakų istorinio nacionalinio parko ypatingu teisiniu režimu. Pabrėžtina, kad pareiškėjui įgyjant nuosavybės teise jo valdomus pastatus, jau galiojo Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, kurioje ir buvo įtvirtinti minėti sprendiniai dėl jachtklubo veiklos."
Sprendimą atmesti UAB „Y" skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas grindė ir Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimu:
„Iš išdėstytų argumentų seka, kad skundžiamas Direkcijos sprendimas neišduoti reikalavimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti yra pagrįstas Taisyklių 2 punktu, nustatančiu, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Ginčo teritorijoje formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas galėtų būti nustatyti tik tokie, kurie neprieštarautų galiojančiam specialiojo teritorijų planavimo dokumentui - Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Pastebėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl ginčo teritorijos naudojimo galimybių negalima remtis tik Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, kurie numato, jog dalis šios teritorijos priskirtina rekreacinei teritorijai (b. l. 62), bet būtina vadovautis ir minėta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema kaip valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, jog patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Svarbu ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutarime (konstatuojamosios dalies I skyrius, 9 punktas) pažymėjo, jog jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinį nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad aptarti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai dėl ginčo teritorijos naudojimo negali būti ignoruojami."
Nors pacituotą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą buvo panaikinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, TINP direkcijos prašymu atnaujinus procesą šioje byloje, ją iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino savo kolegų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuris galėjo atverti kelią vystyti buvusį „Žalgirio" jachtklubą ir tapti precedentu, skatinančiu su istorinio kraštovaizdžio apsauga nesuderinamą plėtrą TINP teritorijoje.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje konstatavo, kad pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant šią bylą buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos ir priimtas nepagrįstas sprendimas, todėl jį panaikinusi priėmė naują procesinį sprendimą –atmesti buvusio „Žalgirio" jachtklubo pastatų savininkės UAB „Y" apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4188-790/2017.
„Džiaugiamės, kad teismas ištaisė savo kolegų padarytą klaidą ir apgynė istorinį Trakų kraštovaizdį – visuotinai reikšmingą nacionalinę vertybę, kurią išsaugoti ateities kartoms yra valstybės konstitucinė priedermė. Tikimės, kad šią teismo nutartį gerbs ir privatūs asmenys, turintys planų, nesuderinamų su ypatingos vertės kraštovaizdžio apsauga, ir juos palaikantys politikai. Ypač svarbu, kad Kultūros paveldo departamentas, kuris Kultūros ministerijos nurodymu rengia TINP planavimo schemos atnaujinimą, atsižvelgtų į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, tarp jų ir Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl kultūros paveldo apsaugos", – komentuodamas LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartį, pažymėjo TINP direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius.
Panaikindama šį sprendimą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 18 d. nutartyje pabrėžė, kad teisė suformuoti valstybinės žemės sklypą jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, laikantis teisinio reguliavimo, pagal kurį tokių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai negali prieštarauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentams, o šiuo konkrečiu atveju – TINP planavimo schemai.
Išnagrinėjusi ginčui aktualius TINP planavimo schemos sprendinius, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad jie nustato aiškią buvusio jachtklubo pastatų perspektyvą – likviduotini (naikinami). „Kitaip tariant, iš aptariamų Parko planavimo schemos sprendinių aiškiai matyti šio teisės akto leidėjo valia, kad ginčo teritorijoje esančio šiuo metu pareiškėjui priklausančio pastatų komplekso neturi likti", – nurodoma LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartyje.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad TINP direkcija pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti reikalavimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Y" priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, vadovaudamasi TINP planavimo schemos sprendiniais.
Teismas kaip nepagrįstus atmetė UAB „Y" teiginius, jog tai prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui, nurodydamas, kad pati nuosavybės teisė šiuo atveju nėra paneigiama, tačiau ji gali būti įgyvendinama tik laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, įskaitant TINP planavimo schemos sprendinius, kurie jau galiojo UAB „Y" įgyjant buvusio jachtklubo pastatus ir išliko nepakitę iki šiol.
„Pareiškėjas, jau tapdamas ginčo teritorijoje esančių pastatų savininku, žinojo (pagrįstai turėjo žinoti) Parko planavimo schemoje šiai teritorijai (joje esantiems pastatams) nustatytus ribojimus, kurie yra aiškūs ir suprantami, todėl jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl pagal aptartus sprendinius nustatyto ginčo teritorijoje esančio pastatų komplekso statuso – likviduotinas (naikinamas)", – nurodoma LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartyje.
Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėti ribojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame ir galiojančiame teisės akte, be to, TINP planavimo schemos sprendiniais siekiama visuotinai svarbių ir teisėtų tikslų – apsaugoti valstybinės reikšmės kultūriniu bei gamtiniu požiūriu vertingą Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksą su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu.
Išsamesnę informaciją apie LVAT 2020 m. vasario 18 d. nutartį rasite čia: "Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apgynė istorinį Trakų kraštovaizdį, ištaisydamas anksčiau padarytą klaidą".
Sunku suvokti, kodėl, nepaisant nei TINP planavimo schemos sprendinių, nei ligšiolinio teismų vertinimo, 2019 metais Trakų rajono savivaldybės užsakymu išleistame "Trakų rajono savivaldybės investiciniame vadove" apie jachtklubo kompleksą rašoma: "Pradėtos sklypo formavimo procedūros. Graži aplinka su vaizdu į Trakų pilį. Gali būti rekreacijos komplekso dalis" (žr.: "investicinio vadovo" puslapis).
Šiame savivaldybės leidinyje, kuris, kaip nurodyta pratarmėje, yra skirtas Lietuvos ir užsienio investuotojams, net neužsiminta, kad pagal TINP planavimo schemą buvęs jachtklubas yra naikintina poilsio įstaiga, taip dar labiau kurstant su ja siejamus nepagrįstus lūkesčius.
TINP direkcijos vertinimu, tokiu elgesiu Trakų rajono savivaldybė demonstruoja teisinį nihilizmą, nesuderinamą su teisinės valstybės principais.
Aukščiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindo manyti, jog rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje, bus siekiama panaikinti apribojimus dėl buvusio jachtklubo komplekso.
TINP direkcija prašo šių apribojimų nekeisti, o nagrinėjant klausimą pasisakyti ir dėl spaudimo TINP direkcijai, nes teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojama situacija, kai valstybės įstaiga yra kaltinama dėl to, kad laikosi galiojančių teisės aktų, ir spaudžiama leisti tai, ką draudžia teisės aktai.