Automobiliai, sustatyti ant žolės ar kelkraštyje, pažeidžiant kelių eismo taisykles, - jau daug metų įprastas vaizdas karštą dieną, kai daugybė žmonių suplūsta prie ežerų ir Trakai iš žaliojo miesto virsta nelegalia automobilių stovėjimo aikštele, kur niokojama gamta ir negerbiami pailsėti atvykstantys žmonės.
Jau daug metų Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija ragina kompleksiškai spręsti šią problemą (žr.: Trakai - ežerų miestas"), o vieną iš pasiūlymų pateikė Trakų rajono savivaldybei dar prieš du dešimtmečius.
„Trakų istorinis nacionalinis parkas informuoja, kad šiuo metu aktualiausia yra sureguliuoti automobilių srautus prie Akmenos, Galvės, Skaisčio ir Šulininkų ežerų", - rašoma 2000-iais tuomečiam Trakų rajono savivaldybės merui Sauliui Raščiauskui išsiųstame TINP direkcijos rašte (žr.: 2000-06-21 raštas; priedai).
Tada TINP direkcija siūlė įrengti dešimt automobilių stovėjimo aikštelių, nurodydama konkrečias tam tinkamas vietas, ir ragino nedelsiant pradėti šių aikštelių detaliuosius planavimus, išspręsti žemės nuosavybės, aplinkosauginius ir ekologinius klausimus, parengti techninius projektus, apsispręsti dėl jų įrengimo bei eksploatavimo būdo.
Deja, tai nebuvo padaryta, priešingai - dalis aikštelėms tinkamų vietų galimai tapo privačia nuosavybe.
Informuojame, kad per tą laiką TINP direkcija įrengė tris automobilių stovėjimo aikšteles, kurias perėmė eksploatuoti Lietuvos automobilių ir kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (šiaurinėje Galvės ežero pakrantėje ir kelyje Vilnius-Trakai), o taip pat atnaujino bei įrengė tris aikšteles Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje, bet akivaizdu, kad to nepakanka.
Kadangi būtinybė spręsti nurodytą problemą yra akivaizdi ir šiandien, TINP direkcija prašo šį klausimą išnagrinėti, rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje: siūlome užtikrinti, kad aikštelių įrengimui tinkamos vietos nebūtų užstatytos, o jeigu dalis žemės tapo privačia nuosavybe - svarstyti galimybę išpirkti ją visuomenės poreikiams.