III. GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS
Vertingiausia planuojamos teritorijos kraštovaizdžio dalis - Užutrakio parkas, suformuotas pagal E.F.Andre projektą; sumanytas kaip vandens parkas, įlankų ir duburių išraižytame pusiasalyje, tarp dviejų ežerų. Parko bioįvairovė aprašyta 1999 m. Lietuvos ornitologų draugijos Kauno krašto skyriaus atliktame darbe “Bioįvairovės inventorizacija Trakų istoriniame nacionaliniame parke”.
Inventorizuojant teritorijos medžius paaiškėjo, kad pusiasalyje auga 38 rūšių vietiniai medžiai ir krūmai, 54 rūšių introdukuotų medžių ir krūmų. Vyraujančios medžių rūšys parke : pušys, klevai, liepos, beržai; kitos rūšys: eglės, juodalksniai, tuopos, tujos, skirpstai, vinkšnos, guobos, ąžuolai, baltalksniai, kaštanai, šunobelės, pocūgės, uosiai, riešutmedžiai, šermukšniai, ievos ir kt. Formuotų parko struktūrinių elementų muziejinėje - reprezentacinėje dalyje yra: 4 alėjos, 5 eilės, 17 medžių grupių, 23 medžiai sodinti soliterais. Visuomeninėje - kultūrinėje dalyje (periferinėje parko teritorijoje) yra formuotų želdinių: 7 medžių eilės, 14 grupių, 3 soliterai. Aktyvaus poilsio dalyje suformuotos 2 medžių eilės ir 3 grupės. Vyraujantis medžių amžius 60 - 90 m. Teritorijos želdinių techniniai duomenys, esamos būklės analizė pateikiama apželdintos teritorijos elementų apskaitos lapuose, byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2. Atlikti tyrimai saugomi Vilniaus apskrities archyve: 1) “Užutrakio parko architektūriniai, dendrologiniai ir istoriniai - meniniai tyrimai”, D.Juchnevičiūtė, 1975 m., 2) “Želdinų įvertinimas”, III t., D.Juchnevičiūtė, E.Bundzaitė, E.Navys, 1970 m. AB “PRI” autorinių darbų saugykloje: 1) F2 251-236 “Užutrakio buv. dvaro parkas G208KP 13 dendrologiniai tyrimai” (parko parterinė dalis), N.Valuckienė, 1999 m. 2) F2 251-237 Užutrakio buv. dvaro parkas G208KP 13 parko parterinės dalies fotofiksacija, N.Valuckienė, 1999 m. Teritorijos dirvožemiai labai įvairūs: nuo sausų smėlio iki drėgnų molingų. Vyrauja plačialapiams lapuočių miškams būdingos žolės: garšvos, pipirlapės, žibuoklės, dilgialapiai katilėliai, trigyslės smiltagraibės, miškinės strugės ir kt. Žemesnėse vietose auga paprastosios spreigės, geltonieji vilkdalgiai, įvairūs paparčiai. LOD Kauno krašto skyriaus atliktoje bioįvairovės inventorizacijoje, botaniniu požiūriu tvarkant parką, būtina atsižvelgti į čia augančius retus ir Lietuvos raudonosios knygos augalus. Nesiūloma sodinti naujų medžių ir krūmų ten, kur auga miškinė šunažolė, miškinė dirsė, plačialapė miglė, krūmelinis kiškiagrikis; nereikėtų apsodinti ir melsvojo gencijono augimvietės (pievą šienauti ir neintensyviai ganyti). Gyvūnija nėra labai įvairi, vyraujančios paukščių rūšys: devynbalsės, pečialindos, strazdai, zylės, bukučiai, tošinukės. Yra ir naminių pelėdų, lelių, mažųjų apuokų. Teritorijoje gyvena daugybė smulkiųjų žinduolių: pelių, pelėnų, kirstukų, žebenkščių, ežių ir kurmių. Į parką tik užklysta stambesni žinduoliai: stirnos, kiaunės, ūdros, lapės, kiškiai. Terionologiniais tyrimais aptikta, kad Užutrakio dvaro parke gyvena šešių rūsių šikšnosparniai (rudasis nakviša ir šikšniukas - nykštukas yra Lietuvos Raudonosios knygos rūšys), todėl parko ir pastatų tvarkyme būtina atsižvelgti į šikšnosparnių apsaugos reikalavimus. Hepertologiniais tyrimais neaptikta į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų varliagyvių ar roplių. Teritorijoje vykdant entomologinius tyrimus, neišryškėjo įdomių bei retų vabzdžių rūšių.
Pusiasalyje gausu vandens telkinių, buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei dvidešimties tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų susieta tvenkinių sistema. Dalis tvenkinių sunaikinta ir užpelkėję netvarkomi sovietmečio laikais. Esamos būklės inventorizacijoje, byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2 pateikiami vandens telkinių (tvenkinių ir kanalų) apskaitos duomenys. Vandens telkiniams parengta tyrimų ir projektinė dokumentacija, Vilniaus apskrities archyve: F2 251 - 20/4089 “Užutrakio parko teritorijos ir tvenkinių inžineriniai-geologiniai tyrimai”, L.Viršuta, A.Naikelis, 1972 m. Trakų istorinio nacionalinio parko archyve: 1) “Užutrakio I - ojo tvenkinio ir jo kanalo į Galvės ežerą batimetrinių ir geologinių tyrimų ataskaita”, V.Stankevičius, 1998 m., 2) “Užutrakio parko tvenkinys Nr. 1. Regeneravimo techninė - projektinė dokumentacija”, J.Lukošiūnas, 1998 m. 3) “Užutrakio parko tvenkinio Nr. 2 sujungimas su ežeru”, V.Zonnas, 1977 m., 4) “Užutrakio parke buv. dviejų tvenkinių (Nr. 4 ir be Nr.) guolio geologinės sąrangos tyrimai tvenkinių regeneracijos tikslais”, J.Jonyno ecofirma, 1998 m, tyrimais patvirtintata, kad tvenkinių purvas labai geras.
Vertingiausia planuojamos teritorijos kraštovaizdžio dalis - Užutrakio parkas, suformuotas pagal E.F.Andre projektą; sumanytas kaip vandens parkas, įlankų ir duburių išraižytame pusiasalyje, tarp dviejų ežerų. Parko bioįvairovė aprašyta 1999 m. Lietuvos ornitologų draugijos Kauno krašto skyriaus atliktame darbe “Bioįvairovės inventorizacija Trakų istoriniame nacionaliniame parke”.
Inventorizuojant teritorijos medžius paaiškėjo, kad pusiasalyje auga 38 rūšių vietiniai medžiai ir krūmai, 54 rūšių introdukuotų medžių ir krūmų. Vyraujančios medžių rūšys parke : pušys, klevai, liepos, beržai; kitos rūšys: eglės, juodalksniai, tuopos, tujos, skirpstai, vinkšnos, guobos, ąžuolai, baltalksniai, kaštanai, šunobelės, pocūgės, uosiai, riešutmedžiai, šermukšniai, ievos ir kt. Formuotų parko struktūrinių elementų muziejinėje - reprezentacinėje dalyje yra: 4 alėjos, 5 eilės, 17 medžių grupių, 23 medžiai sodinti soliterais. Visuomeninėje - kultūrinėje dalyje (periferinėje parko teritorijoje) yra formuotų želdinių: 7 medžių eilės, 14 grupių, 3 soliterai. Aktyvaus poilsio dalyje suformuotos 2 medžių eilės ir 3 grupės. Vyraujantis medžių amžius 60 - 90 m. Teritorijos želdinių techniniai duomenys, esamos būklės analizė pateikiama apželdintos teritorijos elementų apskaitos lapuose, byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2. Atlikti tyrimai saugomi Vilniaus apskrities archyve: 1) “Užutrakio parko architektūriniai, dendrologiniai ir istoriniai - meniniai tyrimai”, D.Juchnevičiūtė, 1975 m., 2) “Želdinų įvertinimas”, III t., D.Juchnevičiūtė, E.Bundzaitė, E.Navys, 1970 m. AB “PRI” autorinių darbų saugykloje: 1) F2 251-236 “Užutrakio buv. dvaro parkas G208KP 13 dendrologiniai tyrimai” (parko parterinė dalis), N.Valuckienė, 1999 m. 2) F2 251-237 Užutrakio buv. dvaro parkas G208KP 13 parko parterinės dalies fotofiksacija, N.Valuckienė, 1999 m. Teritorijos dirvožemiai labai įvairūs: nuo sausų smėlio iki drėgnų molingų. Vyrauja plačialapiams lapuočių miškams būdingos žolės: garšvos, pipirlapės, žibuoklės, dilgialapiai katilėliai, trigyslės smiltagraibės, miškinės strugės ir kt. Žemesnėse vietose auga paprastosios spreigės, geltonieji vilkdalgiai, įvairūs paparčiai. LOD Kauno krašto skyriaus atliktoje bioįvairovės inventorizacijoje, botaniniu požiūriu tvarkant parką, būtina atsižvelgti į čia augančius retus ir Lietuvos raudonosios knygos augalus. Nesiūloma sodinti naujų medžių ir krūmų ten, kur auga miškinė šunažolė, miškinė dirsė, plačialapė miglė, krūmelinis kiškiagrikis; nereikėtų apsodinti ir melsvojo gencijono augimvietės (pievą šienauti ir neintensyviai ganyti). Gyvūnija nėra labai įvairi, vyraujančios paukščių rūšys: devynbalsės, pečialindos, strazdai, zylės, bukučiai, tošinukės. Yra ir naminių pelėdų, lelių, mažųjų apuokų. Teritorijoje gyvena daugybė smulkiųjų žinduolių: pelių, pelėnų, kirstukų, žebenkščių, ežių ir kurmių. Į parką tik užklysta stambesni žinduoliai: stirnos, kiaunės, ūdros, lapės, kiškiai. Terionologiniais tyrimais aptikta, kad Užutrakio dvaro parke gyvena šešių rūsių šikšnosparniai (rudasis nakviša ir šikšniukas - nykštukas yra Lietuvos Raudonosios knygos rūšys), todėl parko ir pastatų tvarkyme būtina atsižvelgti į šikšnosparnių apsaugos reikalavimus. Hepertologiniais tyrimais neaptikta į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų varliagyvių ar roplių. Teritorijoje vykdant entomologinius tyrimus, neišryškėjo įdomių bei retų vabzdžių rūšių.
Pusiasalyje gausu vandens telkinių, buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei dvidešimties tarpusavyje ir bent su vienu iš didžiųjų ežerų susieta tvenkinių sistema. Dalis tvenkinių sunaikinta ir užpelkėję netvarkomi sovietmečio laikais. Esamos būklės inventorizacijoje, byloje PRI.273.99 - ITA - I - 2 pateikiami vandens telkinių (tvenkinių ir kanalų) apskaitos duomenys. Vandens telkiniams parengta tyrimų ir projektinė dokumentacija, Vilniaus apskrities archyve: F2 251 - 20/4089 “Užutrakio parko teritorijos ir tvenkinių inžineriniai-geologiniai tyrimai”, L.Viršuta, A.Naikelis, 1972 m. Trakų istorinio nacionalinio parko archyve: 1) “Užutrakio I - ojo tvenkinio ir jo kanalo į Galvės ežerą batimetrinių ir geologinių tyrimų ataskaita”, V.Stankevičius, 1998 m., 2) “Užutrakio parko tvenkinys Nr. 1. Regeneravimo techninė - projektinė dokumentacija”, J.Lukošiūnas, 1998 m. 3) “Užutrakio parko tvenkinio Nr. 2 sujungimas su ežeru”, V.Zonnas, 1977 m., 4) “Užutrakio parke buv. dviejų tvenkinių (Nr. 4 ir be Nr.) guolio geologinės sąrangos tyrimai tvenkinių regeneracijos tikslais”, J.Jonyno ecofirma, 1998 m, tyrimais patvirtintata, kad tvenkinių purvas labai geras.