Vytauto Didžiojo fundacija
​

1409 gegužės 24 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis (1392-1430) fundavo Švč. Mergelės Marijos aplankymo ir Šv. Jono Evangeliko bažnyčią Naujuose Trakuose. Jos išlaikymui paskirti Bezdežo valsčius Pinsko apylinkėse (dabar Baltarusijoje), Šventininkų dvaras, Eismantų ir Versokų kaimai, Vainiokų ir Pilaniškių vienkiemiai, kasmet duodavę apie 20 tūkst. auksinų pajamų
​

Naujųjų Trakų bažnyčia
​

XV a. pradžioje buvo pastatyta bebokštė, trinavė halinė bažnyčia su ilga, orientuota į rytus, apside. Centrinę navą nuo šoninių atskyrė kryžminio skerspjūvio piliastrai su profiliuotų plytų vėlėnėliais briaunose, nežinomi jokiame kitame gotikos kulto pastate. Po 200 metų Naujųjų Trakų klebono, tapusio Vilniaus vyskupu, Eustachijaus Valavičiaus (1530-1630) pastangomis bažnyčia buvo rekonstruota. Lietuvos karo su Rusija pradžioje - 1655 m., kaip ir Salos bei Pusiasalio pilys, bažnyčia stipriai apgriauta. Ji suremontuota 1670-1676 m., o 1700 m. iš pietų pristatyta Riomerių koplyčia. Per Šiaurės karą XVII a. pradžioje bažnyčia vėl apgriauta, tačiau karui dar nepasibaigus 1717 m. bažnyčios išorė ir interjerai iš pagrindų rekonstruoti. Prie fasado pristatyti du bokštai, paaukštinta centrinė nava. Įrengtas didysis altorius su stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu centre. Naujųjų Trakų bažnyčia įgavo baroko formas.

Naujųjų Trakų Dievo Motinos paveikslas
​

Legenda sako, kad 1123 m. Konstantinopolyje nutapytą Dievo Motinos paveikslą 1390 m. Vytautui Didžiajam padovanojo Bizantijos imperatoriaus Emanuelis II Paleologas (1391-1425). 1409 m. Vytautas Didysis paveikslą padovanojo Naujųjų Trakų bažnyčiai.Nuo pirmų dienų Naujų Trakų Dievo Motinos paveikslas ėmė garsėti stebuklais. 1450 m. jis jau buvo apkabinėtas padėkos votais. XVII a. stebuklus ėmė registruoti Naujųjų Trakų klebonas Simonas Mankevičius ir apie 23 žymiausius stebuklus paskelbė 1645 m. knygelėje.1611 balandžio 12 d. karalienė Konstancija (1605-1635) Trakuose meldė, kad pasveiktų karalius Zigmantas Vaza (1587-1632) ir pergalės Smolensko žygyje. Karalius pasveiko, o nesėkmingai net 2 metus apgultyje laikytas miestas buvo paimtas po 3 mėnesių.1639 liepos 10 d. Naujųjų Trakų Dievo Motinos paveikslo pagerbti iš Vilniaus atvyko karalius Vladislovas Vaza (1632-1648).1718 rugsėjo 4 d. Naujųjų Trakų Dievo Motinos paveikslas karūnuotas Romos popiežiaus Klemenso XI (1700-1721) auksine karūna. Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio (1687-1722) organizuotos iškilmės tęsėsi devynias dienas. Po 1717 m. Čenstachovos Dievo Motinos paveikslo tai buvo antroji šventojo paveikslo karūnacija Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.1718-1783 m. laikotarpyje Naujuose Trakuose užregistruoti 42 nauji stebuklai, vėliausi - 1902 m. Šiandien stebuklingąjam paveikslui tebeaukojami padėkos ženklai.
​

Basomis iš Vilniaus į Naujuosius Trakus

Kai 1604 m. Lietuvoje ėmė siausti maras, o paskui dėl nepaliaujamų liūčių kilo dar ir bado grėsmė, Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina (1600-1615), buvęs Naujųjų Trakų klebonas, surengė viešą atgailos procesiją iš Vilniaus į Naujuosius Trakus. Visą 4 mylių (1 mylia lygi apie 7,5 km) kelią vyskupas ėjo basas. Kas mylią procesija sustodavo ir jėzuitai sakydavo pamokslus. Liūtys liovėsi, maras baigėsi. Nuo tol procesijos iš Vilniaus į Naujuosius Trakus tapo tradicinėmis.1622 m. procesijoje, išreiškiant padėką už 1621 m. pergalę prieš turkus prie Chotino, dalyvavo vienas žymiausių baroko poetų Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640)."Sarmatų" arba "Krikščioniškuoju Horacijumi" amžininkų tituluotas poetas parašė kūrinį "Jonušui Skuminui Tiškevičiui. Keturios Mergelės Motinos mylios", atspausdintą 1624 m. Antverpene. Keturiose epodėse įamžinta mistinė XVII a. pradžios eisenos nuotaika, didingas Lietuvos kraštovaizdis ir Naujųjų Trakų Dievo Motinos paveikslas.Kelionės pradžios jaudulį M.K.Sarbievijus sugretino su rasotais, iš po žiemos bundančiais Panerių kalvomis ir slėniais…Paneriuose XIV a. stovėjo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo (1345-1377) dvaras, kurį jo sūnus Jogaila (1382-1392 m.) 1390 m. užrašė Vilniaus kapitulai. XVII a. Paneriuose buvo įrengta pirmoji procesijų stotis su barokine koplytėle.XVIII a. Panerius išgarsino miškų plėšikai ir galvažudžiai, kuriuos 1809 m. suvienijo didikų kamerdineris Pekarskis. Nuožmų plėšikų karalių įveikė tik reguliarios kariuomenės daliniai. Žiauriai nužudyto Pekarskio kaukolė atiteko Vilniaus universiteto Anatomijos fakulteto Frenologijos katedrai.1812 birželio 28 d. Paneriuose vilniečiai pasitiko Prancūzijos imperatorių Napaleoną. Tų pačių metų žiemą apledėjusiose kalvose Rusijos kariuomenės pabūklų ugnyje bėgantys prancūzai pametė daug amunicijos, artileriją ir kasą.1831 birželio 19 d. keturias valandas trukusiose Panerių kautynėse žuvo 600 Lietuvos sukilėlių ir 364 Rusijos kariai.Didinguoju Vokė upės slėniu, kurį M.K.Sarbievijus palygino su antikiniu teatru, nusitęsė antroji Mergelės Motinos mylia. Prie Vokės krantų - natūralios Vilniaus ir Trakų vaivadijų ribos, buvo procesijos pusiaukelė - poilsio ir pietų metas.Po daugiau nei 300 metų plynaukštės kyšulyje virš Vokės slėnio rezidenciją įkūrė grafas Jonas Tiškevičius. 1898 m. parką šalia sodybos suprojektavo prancūzų peizažo architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė.Trečioji mylia - Gaidžio kaimo, kuriame gyveno Vytauto Didžiojo paimtų nelaisvėn 1379 m. totorių palikuonys, apylinkėmis.Ties šios mylios finišu Sarmatų Horacijus nugirdo vingrių upelių čiurlenimą. Gal šiandien jų vietoje telkšo dirbtinis Lentvario ežeras su neogotikine Vladislavo Tiškevičiaus to paties pavadinimo dvaro sodyba ir E.F.Andrė parku pusiasalyje?"Nebaigėm giedot; štai išnyra Trakų/ Bokštai ir kalva, mylima Mergelės/ Miesto vidury pasirodo aukštas/ Bokštas bažnyčios", sakoma paskutinėje epodėje "Ketvirtoji mylia, arba Trakai", kurioje apdainuojamas Naujųjų Trakų Dievo Motinos paveikslas.Išties nuostabu, kad su XVII a. poezijos kūrinio įkvėpimo šaltiniu XXI a. tebėra galimybė susipažinti kiekvienam iš mūsų.
​

Trakinės
​

Naujųjų Trakų Dievo Motinos paveikslo kopijos išplito Lietuvoje - Giedraičių, Gruzdžių, Onuškio, Kazokiškių, Nemenčinės, Varnių, Vilniaus bažnyčiose. Seniausia (1700 m.) ir garsiausia yra Latvijos Agluonos bažnyčioje. Daugelis kopijų taip pat ėmė garsėti stebuklais ir pradėtos garbinti.

Kasmet Naujųjų Trakų bažnyčioje rugpjūčio 15 d. Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bei rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos gimimo dienomis vyksta gausiai lankomi iškilmingi atlaidai.

Dar visai neseniai Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos gimimo 8 dienų atlaidai vadinti tiesiog "Trakinėmis".

,,Gintaras Abaravičius''