Istorinės nuotraukos: Užutrakio aukso amžius
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija surinko gausią Užutrakio dvaro sodybos istorinių nuotraukų kolekciją, atspindinčią įvairius jo istorijos etapus – klestėjimą grafų Tiškevičių laikais XX amžiaus pradžioje, tarpukarį, kai sodyba jau buvo nukentėjusi nuo Pirmojo pasaulinio karo, ir sovietmetį, kai vietoje klasikinių skulptūrų buvo pastatyti paminklai Stalinui bei komunistinio režimo ideologui Leninui, o rūmuose ir parke iš pradžių įsikūrė sovietų represinių struktūrų MGB ir KGB poilsinės, vėliau pionierių stovykla ir turistinė poilsiavietė, aptarnavusi sovietų nomenklatūros atstovus iš Rusijos. Istoriniu etapu jau galima pavadinti ir pastaruosius tris dešimtmečius, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę yra palaipsniui atkuriama tai, kas buvo sunaikinta per karus ir sovietmečiu, grąžinant buvusios dvaro sodybos grožį.
Šįkart pristatome Užutrakio aukso amžių, kai jį valdė grafai Juozapas (1868-1917) ir Andrius (1899-1979) Tiškevičiai – šie vaizdai surinkti iš grafų palikuonių archyvų Paryžiuje ir Londone, Varšuvos nacionalinės bibliotekos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir kitų rinkinių. Grafas Juozapas Tiškevičius valdė Užutrakį tik du dešimtmečius nuo 1897 iki 1917 metų, bet per šį trumpą laiką kartu su žmona kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska sukūrė išskirtinio grožio dvaro sodybos ansamblį. Neorenesansinius rūmus, pastatytus 1896-1901 metais, suprojektavo žymus lenkų architektas Juzefas Hussas (1846-1904), o nuostabus parkas sukurtas pagal iškilaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, botaniko Eduardo Fransua Andrė (1840-1911) projektą. Juozapas Tiškevičius be galo mylėjo Užutrakį ir, kaip prisimena vyresnioji duktė Joana, prieš mirtį Peterburge, į kurį šeima pasitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais, labai ilgėjosi "tų kalvų miškingų, tų lankų žalių". Po tėvo mirties 1917-iais dvarą paveldėjo grafas Andrius Tiškevičius, tačiau į gimtuosius namus, smarkiai nukentėjusius nuo karo, šeima sugrįžo tik 1920-iais. Karas ir žemės reforma padarė Užutrakiui daug žalos ir grafui Andriui atiteko jau smarkiai nugyventas ūkis, kurio jis taip ir nesugebėjo prikelti. Tarpukariu čia nuolat gyveno tik grafienė Jadvyga, kuri rūpinosi rūmais, pats Andrius lankydavosi retai. 1939-iais dvaro sodyba buvo nacionalizuota, o Tiškevičiai priversti emigruoti.
Istorinėse nuotraukose matome, kaip XX a. pirmojoje pusėje atrodė rūmai ir parkas - parteriai su marmuro skulptūromis ir vazomis, ežero baliustrada su paviljonais, mažoji baliustrada su rožynu, gėlynai, rūmų interjerai. Įamžintos ir grafų Tiškevičių gyvenimo akimirkos: grafienė Jadvyga su dukromis, siuvinėjanti ar skaitanti, vaikai ir visa šeima parke ar veidrodžių salėje. Meninės peizažinės fotografijos pradininku Lietuvoje bei Lenkijos fotografijos tėvu vadinamo Jano Bulhako (1876 -1950) nuotraukose, darytose Pirmojo pasaulinio karo metais - Užutrakio architektūros ir unikalaus Trakų kraštovaizdžio dermė.
***
Keltas Užutrakyje, 1898 m. birželio 21 d. Karietoje su skrybėle sėdi kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre (Édouard François André, 1840-1911), fotografavo jo sūnus Rene Andre (René André, 1867-1942). Nuotrauka iš R. Andre anūko Laurent Penicaud archyvo:
Šįkart pristatome Užutrakio aukso amžių, kai jį valdė grafai Juozapas (1868-1917) ir Andrius (1899-1979) Tiškevičiai – šie vaizdai surinkti iš grafų palikuonių archyvų Paryžiuje ir Londone, Varšuvos nacionalinės bibliotekos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir kitų rinkinių. Grafas Juozapas Tiškevičius valdė Užutrakį tik du dešimtmečius nuo 1897 iki 1917 metų, bet per šį trumpą laiką kartu su žmona kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska sukūrė išskirtinio grožio dvaro sodybos ansamblį. Neorenesansinius rūmus, pastatytus 1896-1901 metais, suprojektavo žymus lenkų architektas Juzefas Hussas (1846-1904), o nuostabus parkas sukurtas pagal iškilaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, botaniko Eduardo Fransua Andrė (1840-1911) projektą. Juozapas Tiškevičius be galo mylėjo Užutrakį ir, kaip prisimena vyresnioji duktė Joana, prieš mirtį Peterburge, į kurį šeima pasitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais, labai ilgėjosi "tų kalvų miškingų, tų lankų žalių". Po tėvo mirties 1917-iais dvarą paveldėjo grafas Andrius Tiškevičius, tačiau į gimtuosius namus, smarkiai nukentėjusius nuo karo, šeima sugrįžo tik 1920-iais. Karas ir žemės reforma padarė Užutrakiui daug žalos ir grafui Andriui atiteko jau smarkiai nugyventas ūkis, kurio jis taip ir nesugebėjo prikelti. Tarpukariu čia nuolat gyveno tik grafienė Jadvyga, kuri rūpinosi rūmais, pats Andrius lankydavosi retai. 1939-iais dvaro sodyba buvo nacionalizuota, o Tiškevičiai priversti emigruoti.
Istorinėse nuotraukose matome, kaip XX a. pirmojoje pusėje atrodė rūmai ir parkas - parteriai su marmuro skulptūromis ir vazomis, ežero baliustrada su paviljonais, mažoji baliustrada su rožynu, gėlynai, rūmų interjerai. Įamžintos ir grafų Tiškevičių gyvenimo akimirkos: grafienė Jadvyga su dukromis, siuvinėjanti ar skaitanti, vaikai ir visa šeima parke ar veidrodžių salėje. Meninės peizažinės fotografijos pradininku Lietuvoje bei Lenkijos fotografijos tėvu vadinamo Jano Bulhako (1876 -1950) nuotraukose, darytose Pirmojo pasaulinio karo metais - Užutrakio architektūros ir unikalaus Trakų kraštovaizdžio dermė.
***
Keltas Užutrakyje, 1898 m. birželio 21 d. Karietoje su skrybėle sėdi kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre (Édouard François André, 1840-1911), fotografavo jo sūnus Rene Andre (René André, 1867-1942). Nuotrauka iš R. Andre anūko Laurent Penicaud archyvo:
Mažasis parteris su gulinčio Bakcho skulptūra, apie 1903 m. (iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos archyvo):
Mažasis parteris su gulinčio Bakcho skulptūra, apie 1903 m. (iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos archyvo):
Žirgų kinkinys priešais rūmus, apie 1910 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Parko didžiojo parterio fragmentas, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Užutrakio vaizdas nuo Galvės ežero pusės, apie 1910 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Terasos fragmentas su paviljonu apie 1902 m. (iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos fondų):
Valčių prieplauka Galvės ežere Užutrakio parke, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Rūmų pietvakarinis fasadas apie 1910 m. (iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos fondų):
Šeimininkai su tarnais ant rūmų laiptų, apie 1910 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafas Juozapas Tiškevičius su šeima didžiajame parteryje apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafaitė Joana jodinėja didžiajame parteryje, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafo Juozapo Tiškevičiaus vaikai prie Švč. Mergelės skulptūros, apie 1910 m. (iš Lilianos Narkovič archyvo):
Vaizdas nuo rytinių rūmų laiptų į Skaisčio ežerą, apie 1910 m., iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos rinkinių (pagal šią istorinę nuotrauką Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2016-iais atkūrė šį vaizdą – atidengė properšą į ežerą, kuri buvo užzaugusi medžiais, tad šiandien galime į jį pažvelgti iš tos pačios vietos, kaip kadaise grafai Tiškevičiai):
Grafienė Jadvyga Tiškevičienė su dukterimis rūmų buduare, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Užutrakio rūmų buduaro interjeras, apie 1900 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafienė Jadvyga Tiškevičienė siuvinėja rūmų buduare, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafienė Jadvyga Tiškevičienė siuvinėja gobelenų salėje, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafienė Jadvyga Tiškevičienė gobelenų salėje, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Gobelenų salės interjero fragmentas, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Rūmų interjero fragmentas, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Grafo Juozapo Tiškevičiaus šeima Užutrakio rūmų veidrodžių salėje, apie 1910 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Mažasis parteris su gulinčio Bakcho skulptūra, vazomis ir romėniškais biustais apie 1914 m. (iš Varšuvos nacionalinės bibliotekos fondų):
Mažasis parteris su Bakcho skulptūra, apie 1915 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Dviračiu palei terasos baliustradą, apie 1914 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Vaza ant baliustrados, apie 1915 m. Jano Bulhako nuotrauka (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių):
Rūmų fasado ir terasos fragmentas, apie 1915 m. Jano Bulhako nuotrauka (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių):
Rūmai, terasa ir mažasis parteris, apie 1915 m. Jano Bulhako nuotrauka (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių):
Galvės ežeras nuo rūmų terasos, apie 1915 m. Jano Bulhako nuotrauka (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių):
Rūmų kolona, apie 1915 m. Jano Bulhako nuotrauka (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių):
Užutrakio rūmų pietrytinis fasadas, apie 1920 m. (iš Mechaninės dokumentacijos archyvo Varšuvoje):
Užutrakio rūmų pietrytinis fasadas, gulinčio Bakcho skulptūra, vazos, apie 1920 m. (iš Joanos Tiškevičiūtės archyvo):
Baliustrada su vazomis, uždengtomis žiemai, apie 1920 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Užutrakio rūmų aplinka, fotografuota iš lėktuvo apie 1920 m., iš Tomašo Visnievskio (Tomasz Wiśniewski) kolekcijos:
Dianos skulptūra didžiajame parteryje apie 1920 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Floros skulptūra didžiajame parteryje apie 1920 m. (iš Jadvygos Tiškevičiūtės archyvo):
Užutrakio rūmų pietrytinis fasadas su Bakcho postamentu, apie 1930 m. (iš Mechaninės dokumentacijos archyvo Varšuvoje):
Užutrakio rūmų baltoji salė, kurioje buvo įrengta koplyčia, apie 1930 m. (iš Lilianos Narkovič archyvo):
Merginos prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros parke, apie 1935 m. (iš Lilianos Narkovič archyvo):
Keliose nuotraukose matome Užutrakį Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1940-iais. Šioje, iš Lidijos Maškevič archyvo – karaimų jaunimas prie Dianos skulptūros Užutrakio parko didžiajame parteryje:
Dar viena 1940-ųjų nuotrauka iš Klaipėdos Universiteto Mažosios Lietuvos archyvo - studentai Užutrakio parko didžiajame parteryje:
