Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktuose buvo įtvirtinta mūsų valstybės valia atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą ir sunaikintą užstatymą, numatant istoriniais duomenimis pagrįstą gyvenamųjų namų statybą pusiasalio teritorijoje ir rekonstruojant sovietmečio statinius. Vietos gyventojams turėjo būti grąžinta sovietų valdžios nusavinta žemė, atkuriant mieste istorinius sklypus.
Deja, praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus tai tebėra neįgyvendinta - Trakų senamiestį vis dar darko apleisti sovietiniai pastatai, neatkurtas per Antrąjį pasaulinį karą ir vėliau sunaikintas užstatymas, seniesiems trakiečiams negrąžinta jų protėvių žemė.
Kokie teisės aktai ignoruojami ir ką dėl to prarandame?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" (Žin., 1993, Nr.68-1287) nustatė, kad siekiant „(...) atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą, atstatyti sunaikintą užstatymą, numatoma gyvenamųjų namų statyba pusiasalio teritorijoje. Siūlomų atstatyti sunaikintų ar sunykusių pastatų kiekis, atstatymo eiliškumas, jų panaudojimas visuotinei infrastruktūrai plėtoti bei regeneravimo principai nustatomi senamiesčio regeneravimo projekte. Taip pat turi būti numatyta pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija". Taip pat nustatyta, kad Trakų senamiesčio apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, 22-652) patvirtintų sąlygų XIX skyrius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 "Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose" (Žin., 1992, Nr. 30-950). Įgyvendinant pastarąjį nutarimą, buvo parengtas "XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas" (reg. Nr. T00043473), patvirtintas 1993 m. gruodžio 22 d. Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 395v "Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto".
Pagal šį projektą aplink buvusios miesto rotušės aikštę su šv. Jono Nepomuko koplytstulpiu buvo numatyta atkurti ir suformuoti net 11 sklypų, kuriems nustatyti režimai „E - atkuriamas sunaikintas istorinis užstatymas" ir „G - sklypai skiriami rekreacijai". Deja, šioje vietoje iki šiol suformuotas tik vienas sklypas ir nuosavybė grąžinta tik įtakingo vietos politiko šeimai. Todėl miesto istorinis centras liko neatkurtas, neatstatyti čia stovėję tradiciniai gyvenamieji namai ir nevykdoma jokia rekreacinė veikla.
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija siūlė atkurti buvusį rotušės aikštės užstatymą ir jame įkurdinti centrą, kuriame dviratininkams ar kito alternatyvaus keliavimo entuziastams būtų teikiamos įvairios turistams reikalingos paslaugos - informacijos, maitinimo, laikinojo apsistojimo, tradicinių amatų pažinimo ir kitos - deja, šie pasiūlymai liko neišgirsti.
Dar vienas pavyzdys: 1998-iais demontuojant Karaimų gatvės namą Nr. 6, vieną iš didžiausių medinių istorinių Trakų pastatų, jis buvo apmatuotas, numatant atstatyti. Deja, jau beveik 20 metų pastatas neatkuriamas, o žemės plotas senamiesčio viduryje nenaudojamas nei gyvenamajai paskirčiai, nei turizmo, nei verslo tikslams - nors puikiai tiktų tradiciniam Trakų viešbučiui, ypač patraukliam tuo, kad būtų įsikūręs pačiame valstybės saugomos TINP teritorijos centre, prie pat Trakų Pusiasalio pilies.
TINP direkcija dar 2014-iais pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui informaciją apie Trakų senamiesčio teritorijoje nesuformuotus ir negrąžintus 25 sklypus, kuriuos jau tuo metu buvo galima suformuoti, atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste.
Tikėtasi, kad tai padės atkurti istorinį teisingumą, o atgavę žemę senieji gyventojai patys imsis atkūrinėti Trakų senamiestį. Deja, taip neįvyko.
Pažymėtina, kad Trakų urbanistinio draustinio specialiajame plane „XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas" (buv. reg. Nr. T00043474) yra numatytas pastatų ir kitų elementų atkūrimas bei statyba istorinių duomenų pagrindu – deja, keturių Lietuvos Respublikos Seimo narių inicijuotoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi išaiškino, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tinkamai nepaskelbė šio projekto, dėl to jis yra neįsigaliojęs (nutartį žr.: https://www.lvat.lt/doclib/my86jq0uxk1cx746mkt8bsk49dexqau1).
TINP direkcija prašo imtis būtinų veiksmų, kad piliečiams būtų atkurtos nuosavybės teisės į Trakų mieste turėtą nekilnojamąjį turtą bei užtikrinti, kad bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, numatantys Trakų senamiesčio tradicinio vaizdo ir sunaikinto užstatymo atkūrimą, istoriniais duomenimis pagrįstą gyvenamųjų namų statybą pusiasalio teritorijoje bei sovietmečio statinių rekonstrukciją.
Šiuos klausimus prašome apsvarstyti planuojant Trakų vystymą ir rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje.
Deja, praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus tai tebėra neįgyvendinta - Trakų senamiestį vis dar darko apleisti sovietiniai pastatai, neatkurtas per Antrąjį pasaulinį karą ir vėliau sunaikintas užstatymas, seniesiems trakiečiams negrąžinta jų protėvių žemė.
Kokie teisės aktai ignoruojami ir ką dėl to prarandame?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" (Žin., 1993, Nr.68-1287) nustatė, kad siekiant „(...) atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą, atstatyti sunaikintą užstatymą, numatoma gyvenamųjų namų statyba pusiasalio teritorijoje. Siūlomų atstatyti sunaikintų ar sunykusių pastatų kiekis, atstatymo eiliškumas, jų panaudojimas visuotinei infrastruktūrai plėtoti bei regeneravimo principai nustatomi senamiesčio regeneravimo projekte. Taip pat turi būti numatyta pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija". Taip pat nustatyta, kad Trakų senamiesčio apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, 22-652) patvirtintų sąlygų XIX skyrius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 735 "Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose" (Žin., 1992, Nr. 30-950). Įgyvendinant pastarąjį nutarimą, buvo parengtas "XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas" (reg. Nr. T00043473), patvirtintas 1993 m. gruodžio 22 d. Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 395v "Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto".
Pagal šį projektą aplink buvusios miesto rotušės aikštę su šv. Jono Nepomuko koplytstulpiu buvo numatyta atkurti ir suformuoti net 11 sklypų, kuriems nustatyti režimai „E - atkuriamas sunaikintas istorinis užstatymas" ir „G - sklypai skiriami rekreacijai". Deja, šioje vietoje iki šiol suformuotas tik vienas sklypas ir nuosavybė grąžinta tik įtakingo vietos politiko šeimai. Todėl miesto istorinis centras liko neatkurtas, neatstatyti čia stovėję tradiciniai gyvenamieji namai ir nevykdoma jokia rekreacinė veikla.
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija siūlė atkurti buvusį rotušės aikštės užstatymą ir jame įkurdinti centrą, kuriame dviratininkams ar kito alternatyvaus keliavimo entuziastams būtų teikiamos įvairios turistams reikalingos paslaugos - informacijos, maitinimo, laikinojo apsistojimo, tradicinių amatų pažinimo ir kitos - deja, šie pasiūlymai liko neišgirsti.
Dar vienas pavyzdys: 1998-iais demontuojant Karaimų gatvės namą Nr. 6, vieną iš didžiausių medinių istorinių Trakų pastatų, jis buvo apmatuotas, numatant atstatyti. Deja, jau beveik 20 metų pastatas neatkuriamas, o žemės plotas senamiesčio viduryje nenaudojamas nei gyvenamajai paskirčiai, nei turizmo, nei verslo tikslams - nors puikiai tiktų tradiciniam Trakų viešbučiui, ypač patraukliam tuo, kad būtų įsikūręs pačiame valstybės saugomos TINP teritorijos centre, prie pat Trakų Pusiasalio pilies.
TINP direkcija dar 2014-iais pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui informaciją apie Trakų senamiesčio teritorijoje nesuformuotus ir negrąžintus 25 sklypus, kuriuos jau tuo metu buvo galima suformuoti, atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste.
Tikėtasi, kad tai padės atkurti istorinį teisingumą, o atgavę žemę senieji gyventojai patys imsis atkūrinėti Trakų senamiestį. Deja, taip neįvyko.
Pažymėtina, kad Trakų urbanistinio draustinio specialiajame plane „XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas" (buv. reg. Nr. T00043474) yra numatytas pastatų ir kitų elementų atkūrimas bei statyba istorinių duomenų pagrindu – deja, keturių Lietuvos Respublikos Seimo narių inicijuotoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi išaiškino, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tinkamai nepaskelbė šio projekto, dėl to jis yra neįsigaliojęs (nutartį žr.: https://www.lvat.lt/doclib/my86jq0uxk1cx746mkt8bsk49dexqau1).
TINP direkcija prašo imtis būtinų veiksmų, kad piliečiams būtų atkurtos nuosavybės teisės į Trakų mieste turėtą nekilnojamąjį turtą bei užtikrinti, kad bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, numatantys Trakų senamiesčio tradicinio vaizdo ir sunaikinto užstatymo atkūrimą, istoriniais duomenimis pagrįstą gyvenamųjų namų statybą pusiasalio teritorijoje bei sovietmečio statinių rekonstrukciją.
Šiuos klausimus prašome apsvarstyti planuojant Trakų vystymą ir rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje.
|
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
Buveinės adresas – Karaimų g. 5, LT-21104 Trakai Juridinio asmens kodas - 191835395 Tel.(8 528) 55 776, Faks. (8 528) 55 756 |