Nuoseklus ir kompleksiškas Užutrakio dvaro sodybos atkūrimas
2016 – 2022 metais

Užutrakio dvaro sodyba įkurta Trakų ežeryno centre, vaizdingame pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, iš kurio atsiveria įspūdingi vaizdai į Galvės ežerą su salomis ir pilimi, ežerų apsuptą miestą su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bokštais ir Kęstučio kalnu prasidedantį Bražuolės kalvyną. XIX a. antrojoje pusėje Užutrakio dvarą įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Po jo mirties 1891 m. dvarą paveldėjo sūnus Juozapas, drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska, čia įkūręs šiandien žinomą Užutrakio dvaro sodybą. Dvaro valdos siekė 800 hektarų, 80 ha buvo skirta šeimos rezidencijai. 2016 metais pradėtas ir iki šiol tebevykdomas projektas "Užutrakio dvaro sodybos kompleksinis pritaikymas šiuolaikinės visuomenės kultūros poreikiams" šį kompleksą prikėlė naujam gyvenimui.
Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto pastatyti prabangiais Liudviko XVI stiliaus interjerais dekoruoti istorizmo stiliaus rūmai su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Aplinką sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė, kuris atvyko į Užutrakį 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingą mišraus stiliaus parką. Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Rūmus su prancūziškais parteriais supa peizažinis (angliškas) parkas.
Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties 1917 m. Užutrakį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios valdė jo vyriausias sūnus Andrius. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dvaro sodyba buvo nacionalizuota. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė. Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai, sunaikinti parko mažosios architektūros elementai (vazos, skulptūros). Šiandien Užutrakio dvaro sodyba – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, valdomas ir tvarkomas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos. Užutrakis sparčiai atgimsta. Prie jo atgimimo ypatingai prisidėjo du paskutiniai direkcijos įgyvendinti Europos bendrijos ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuojami projektai.
2016 metais pradėto, iki šiol tebevykdomo projekto "Užutrakio dvaro sodybos kompleksinis pritaikymas šiuolaikinės visuomenės kultūros poreikiams" metu tęsiamas Liudviko XVI stiliaus rūmų interjerų atkūrimas: pagaminti įspūdingi ir tuo pat metu šiandienos reikmėms naudoti tinkami baldai – Tiškevičių laikų baldų kopijos, baltais lipdiniais dekoruotas sienas papildė tapetai, gobelenai, veidrodžiai ir paveikslai aukso rėmuose, židinius ir konsoles pagyvino žvakidės, vazos, laikrodžiai, skulptūrėlės ir kitos atkuriamam stiliui būdingos prabangos detalės. Langus papuošė istorines nuotraukas atkartojančios šilko užuolaidos, o grindis – rytų meistrų išausti kilimai. Indaujas užpildė porceliano indai, pagaminti manufaktūrose, tebegaminančiose Liudviko XVI stiliaus indus.
Restauruotas ir įveiklintas pirmasis medinis Užutrakio dvarelis, kuriame vykstant rūmų statybai gyveno Tiškevičiai, vėliau tapęs tarnų namu. Pastatas virto menininkų rezidencijomis, kuriose vyksta plenerai. Pirmojo plenero dalyvės, Lietuvos ir užsienio karaimės, siuvo namo langams užuolaidas, puošė kambarius savo rankdarbiais.
Buvusioje dvaro spirito varykloje įrengtas šiuolaikiniams lankytojams ypatingai patrauklus „Istorinių parkų pažinimo centras“, kuriame galima interaktyviai susipažinti su saugoma kultūrinio kraštovaizdžio teritorija. Moderni ekspozicija pristato ne tik Trakų istorinio nacionalinio parko vertybes, bet ir Užutrakio parko kūrėjo, kraštovaizdžio architekto E.F. Andre parkų kūrimo meną, jo sukurtus parkus Lietuvoje ir pasaulyje. Buvusi karvidė tapo erdvia, antikinių skulptūrų kopijomis puošta Europos sale, kurioje vyksta koncertai, konferencijos ir parodos.
Tvarkyta teritorijos infrastruktūra, įrengta lankytojų apskaitos sistema, o rūmų parteriuose – meninis apšvietimas, leidžiantis kurti šviesų projekcijas ant rūmų sienų ir kitų paviršių.
2018 – 2020 metais kartu su kolegomis iš M. K. Oginskio muziejaus-sodybos Zalesėje įgyvendinant projektą „Europos kultūrinio kraštovaizdžio aktualizavimas ir restauravimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje“, restauruotame spirito varyklos sandėlio pastate įkurtas savanorystės centras ir surengta pirmoji parką tvarkiusių savanorių stovykla.
Parengtas ir išleistas leidinys „Istoriniai parkai nuo Užutrakio iki Zalesės“, tapęs realaus turistinio maršruto po abipus sienos plytinčius kultūrinius kraštovaizdžius pagrindu. Lietuvos pusėje į jį įtraukti prie Vilniaus esantys E. F. Andre kurti parkai ir kiti istoriniai šio regiono želdynai, o Baltarusijos teritorijoje į šį kultūros kelią įtraukti įdomūs istoriniai želdynai, esantys pakeliui į Zalesės parką, užbaigiantį šį kultūros kelią.
Dėmesio pagaliau sulaukė labiausiai apleista ir deformuota šiaurinė, buvusi ūkinė, dvaro sodybos dalis. Išvalius tvenkinį ir išgriovus jo pakrantes darkiusias sovietmečio pastatų liekanas, įveista „šiaurės sodų rožių“ kolekcija – pasodinta 1000 vnt. 48-ių pavadinimų šalčiui atsparių ir mūsų klimato sąlygoms auginti tinkamų erškėčių ir rožių, dešimtys sakurų, gudobelių, ąžuolų ir pušų. Sutvarkytas greta esantis istorinis vaismedžių sodas – senosios obelys išvaduotos iš tankių savaiminių medžių ir krūmų sąžalynų, o sodo žemė – iš betono atliekų gniaužtų. Specialistų išgenėtos senųjų veislių obelys iškart atsigavo ir ėmė derėti, o statybinėmis atliekomis užvertas brūzgynas virto kultūriniu kraštovaizdžiu, sulaukusiu ypatingai didelio lankytojų susidomėjimo.
Projekto veiklas vainikavo tarptautinis menininkų pleneras „Čia ir Ten“, kurio metu dailininkai viešėjo ir kūrė abiejose valstybėse. Užutrakio ir Zalesės dvarų sodybose buvo surengtos tarptautinio plenero metu sukurtų darbų parodos.
Informaciją parengė Andželika Kriaučiūnienė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Enrika Trofimovienė, KPD Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. specialistė
Atgimęs Užutrakio parkas. Enrikos Trofimovienės nuotrauka
Straipsnis paskelbtas - https://www.kpd.lt/news/6702/158/Nuoseklus-ir-kompleksiskas-Uzutrakio-dvaro-sodybos-atkurimas-2016-2022-metais.html
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis „Užutrakio dvaro sodybos kompleksinis pritaikymas šiuolaikinės visuomenės kultūros poreikiams" Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0002.
Vykdydama šį ir kitus projektus, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nuosekliai siekia moderniomis priemonėmis atgaivinti istorinį kraštovaizdį, aktualizuoti pamirštą paveldą ir paskatinti plačiąją visuomenę prisidėti prie gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo, suvokiant Trakus kaip amžius menantį tautos turtą, kurį dera apsaugoti nuo destruktyvaus vienadienių interesų poveikio.