Senųjų Trakų piliavietė yra už trijų kilometrų nuo Trakų. Kelio-Senieji (A107) gale, Senųjų Trakų piliavietės kultūrinio rezervato teritorijoje. Piliavietė iš šiaurės, vakarų ir pietų apsupta 35-40 m pločio ir 6 m gylio griovio, iš rytų pusės piliavietę siekia natūrali pelkėta griova su tvenkiniu, kuri su Senųjų Trakų senovės gyvenvietės teritorija yra Senųjų Trakų archeologinio draustinio teritorijoje. Piliavietės rytinėje dalyje per griovį yra supiltas pylimas įvažiuoti į piliavietę ir bažnyčią, kurie yra piliavietės šiaurės vakariniame pakraštyje. Piliavietę nuo neigiamo vizualinio poveikio saugo kultūros komplekso istorinė apsauginė zona.
Senųjų Trakų pilis buvo pastatyta strategiškai svarbioje vietoje šalia kryžiuočių karo kelio, vedančio į Vilnių, ir dėl patogios padėties labai trumpą laiką tarp 1316 m. ir 1323 m. buvo Lietuvos valstybės sostine. Pirmą kartą Trakai (dabar Senieji Trakai) ir Trakų kunigaikštystė paminėta 1337 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis - viena iš seniausių mūrinių pilių Lietuvoje. 1345-1382 m. Senųjų Trakų pilį valdė Žemaitijos ir Trakų kunigaikštis Kęstutis.
Pilyje apie 1350 m. Kęstučio ir kunigaikštienės Birutės šeimoje gimė Vytautas (1392 - 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis). Pilis buvo sunaikinta 1391m. kryžiuočių antpuolio metu ir daugiau nebeatstatyta.
1994 -1997 m. Senųjų Trakų piliavietėje buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, ištirtas 400 kv. m. plotas. Tyrimų metu nustatyta, kad aptvarinio tipo pilis statyta neapgyventoje teritorijoje, atlikus didelius žemės darbus. Sienų mūras-kiautinės konstrukcijos, gerai išdegtos 30-33 cm ilgio, 15–16 cm pločio ir 7-9 cm storio plytos sienų išorėje rištos baltišku būdu, stogams dengti naudotos lovinės čerpės.
Pagal TINP planavimo schemą Senųjų Trakų piliavietė yra numatyta naudoti pažintinei rekreacijai.
Senųjų Trakų pilis buvo pastatyta strategiškai svarbioje vietoje šalia kryžiuočių karo kelio, vedančio į Vilnių, ir dėl patogios padėties labai trumpą laiką tarp 1316 m. ir 1323 m. buvo Lietuvos valstybės sostine. Pirmą kartą Trakai (dabar Senieji Trakai) ir Trakų kunigaikštystė paminėta 1337 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis - viena iš seniausių mūrinių pilių Lietuvoje. 1345-1382 m. Senųjų Trakų pilį valdė Žemaitijos ir Trakų kunigaikštis Kęstutis.
Pilyje apie 1350 m. Kęstučio ir kunigaikštienės Birutės šeimoje gimė Vytautas (1392 - 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis). Pilis buvo sunaikinta 1391m. kryžiuočių antpuolio metu ir daugiau nebeatstatyta.
1994 -1997 m. Senųjų Trakų piliavietėje buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, ištirtas 400 kv. m. plotas. Tyrimų metu nustatyta, kad aptvarinio tipo pilis statyta neapgyventoje teritorijoje, atlikus didelius žemės darbus. Sienų mūras-kiautinės konstrukcijos, gerai išdegtos 30-33 cm ilgio, 15–16 cm pločio ir 7-9 cm storio plytos sienų išorėje rištos baltišku būdu, stogams dengti naudotos lovinės čerpės.
Pagal TINP planavimo schemą Senųjų Trakų piliavietė yra numatyta naudoti pažintinei rekreacijai.
|
|
