Viena iš akis badančių Trakų problemų - tai, kad gausiau lankantis turistams Karaimų gatvė, senamiesčio kiemeliai ir Galvės ežero pakrantė ties tiltais į Salos pilį tampa panašūs į perpildytą autobusų ir lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelę.

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija ne kartą siūlė šią problemą spręsti, keičiant savaime susiklosčiusį požiūrį į Trakus kaip „vienos pilies miestą" ir kryptingai kuriant „Trakų - ežerų miesto" koncepciją.

Naujas požiūris į Trakus, kaip ežerų miestą, smarkiai išplėstų turizmo ir kultūrinės veiklos erdvę - tam būtų pritaikytas ne tik vienintelis Galvės ežeras (371,2 ha) ir vienintelė jo pakrantė, kaip dabar, bet ir pusiasalyje įsikūrusį miestą natūraliai juosiantys Bernardinų-Lukos (79,3 ha), Totoriškių (75,7 ha) ir Skaisčio (307,9 ha) ežerai.

Kurti šį naują požiūrį padėtų TINP direkcijos jau seniai siūlomi konkretūs sprendimai, kurie leistų išskaidyti lankytojų srautus visame Trakų mieste, o transporto priemones palikti miesto prieigose.

Tam, kad vietos gyventojai ir svečiai moderniomis ekologiškomis vandens transporto priemonėmis (neteršiančiomis aplinkos, nekeliančiomis triukšmo ir bangavimo) galėtų laisvai judėti visu miestą juosiančiu ežerynu, tereikia padaryti pasukamais du tiltus, kurie dabar yra nepraplaukiami ir trukdo keliauti susisiekiančiais ežerais - vienas tiltas užkerta kelią tarp Galvės ir Totoriškių ežerų, o antrasis atskiria Galvės ir Bernardinų-Lukos ežerus.

Toks paprastas tiltų pertvarkymas galėtų tapti daugelio teigiamų pokyčių pradžia.

Pirma - tai atvertų galimybes vystyti ir plėtoti vandens turizmą visame Trakų senamiestyje ir jį supančiame kraštovaizdyje.

Antra - vystydami susisiekimą vandeniu ir įrengę transporto priemonių laikino sustojimo vietas miesto prieigose, prie šiandien jau įrengtų, bet retai naudojamų dviračių ir pėsčiųjų takų, išlaisvintume Trakų senamiestį nuo jį užgriozdinančių automobilių.

Trečia - tai paskatintų Galvės, Bernardinų-Lukos, Totoriškių bei Skaisčio ežerų pakrantėse priešais miestą įrengti gyvybingą prieplaukų sistemą, kuri vietos gyventojams ir svečiams teiktų perkėlimo ir pažintinių kelionių vandens maršrutais paslaugas.

Beje, TINP direkcija jau yra įrengusi prieplauką Užutrakio dvaro sodyboje, todėl jau dabar būtų galima iš autobusų stoties į Užutrakį atkeliauti vandeniu, jeigu tiltas tarp Galvės ir Bernardinų-Lukos ežerų būtų pasukamas.

Ketvirta - atsisakius ydingo požiūrio, dėl kurio Salos pilis yra tapusi kone vieninteliu turistų traukos centru ir nepakankamai atskleidžiamos kitos vertybės, būtų paskatintas tolygus kultūros ir turizmo paslaugų vystymas visame Trakų mieste, ne vien Karaimų gatvėje. Vietos gyventojai galėtų savo sodybose teikti daugiau maitinimo, apgyvendinimo, alternatyvaus judumo (valčių, dviračių, tradicinio transporto) priemonių nuomos paslaugų - smulkiam verslui atsivertų platesnė erdvė visame Trakų senamiesčio pusiasalyje, kurio plotas 163,95 ha, bei jo prieigose, keturių ežerų pakrantėse.

Penkta - įrengus pasukamą tiltą virš Galvės ir Totoriškių ežerų santakos, tranzitinis automobilių transportas aplenktų Trakų miesto centrą ir savaime nusikreiptų aplinkkeliu Plomėnų gatve.

Įvykus šiems pokyčiams, kurie išryškintų Trakų unikalumą ir sukurtų patrauklesnę šiuolaikišką aplinką darnoje su gamta ir istoriniu palikimu, miestas pagaliau pradėtų funkcionuoti kaip kurortinė vietovė, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 „Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr.42-1514) yra nustatyti aiškūs reikalavimi.

Kaip rodo kitų ežerų regionuose įsikūrusių miestų - pavyzdžiui, Gižycko miesto Lenkijoje - patirtis, harmonizavus vandens ir sausumos eismo srautus bei tinkamai suderinus tvarkaraščius galima sukurti tik tai kurortinei vietovei būdingą gyvenimo ritmą, poilsiui ir pramogoms skirto laiko, lėtos veiklos ir ramybės atmosferą, kuri skatina turistus ilgiau pabūti išskirtinėje, nekasdieniškoje aplinkoje ir naudotis teikiamomis paslaugomis.

2017 metais Trakų rajono savivaldybei pateiktą raštą su šiais TINP direkcijos pasiūlymais galite paskaityti čia: 2017-06-13 TINP raštas Trakų raj savivaldybės merei.

TINP direkcija prašo šį klausimą išnagrinėti, rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje: siūlome numatyti sprendinius, būtinus norint plėtoti ir įgyvendinti „Trakų - ežerų miesto" koncepciją.