UŽUTRAKIO DVARO SODYBOS (G208KP) DETALIOJO PLANO VALDYMO MODELIO SPRENDINIAI
I. MUZIEJINĖS - REPREZENTACINĖS DALIES PERDAVIMAS VALSTYBINEI ĮSTAIGAI
Šiuo metu planuojama reprezentacinė Užutrakio dvaro sodyba (G208KP) patikėjimo teise valdoma Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 "Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo" (Žin., 1995, Nr. 63-1594) ir 1996 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" (Žin., 1996, Nr. 5-123) Užutrakio dvaro sodybos teritorija su visais joje esančiais pastatais, inžineriniais tinklais bei valymo įrenginiais buvo perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" (Žin., 1996, Nr. 5-123) yra nutarta pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms nutarime minimus šiuos Užutrakio dvaro pastatus: Užutrakio g. 1, 3, 7, 12a ir 17. Pagal šiuo metu rengiamus teritorijos planavimo dokumentus yra siūlomas mažesnis skaičius pastatų priskirtinų reprezentacinėms reikmėms, todėl būtina kartu su teritorijų planavimo dokumentais pateikti LR Vyriausybės nutarimo "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" pakeitimo projektą.
Vadovaudamasis tuo pačiu LR Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties", išanalizavus situaciją su Užsienio reikalų ministerija ir Aplinkos ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija turėtų parengti vyriausybės nutarimo projektą dėl tolimesnio reprezentacinės dalies naudojimo bei pateikti šį projektą savo steigėjui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai. Kultūros ministerija derina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą su suinteresuotomis ministerijomis ir pateikia Vyriausybei, nes tik Kultūros ministerija, atstovaujama ministro gali teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poėdžiuose. Vykdant LR Vyriausybės 1999 birželio 9 d. nutarimą Nr. 755 “Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo”, Užutrakio dvaro pastatus reprezentacinėje muziejinėje dalyje LR Seimas savo nutarimu perduoda LR Prezidentūrai arba Kultūros ar Užsienio ministerijoms valdyti patikėjimo teise. Detaliojo plano sprendiniuose muziejinės - reprezentacinės dalies plotas ~ 32,06 ha.
II. NEPRIVATIZUOTUOSE BUTUOSE, ESANČIUOSE UŽUTRAKIO DVARO SODYBOJE, GYVENANČIŲ ŽMONIŲ IŠKELDINIMAS IR KITO GYVENAMOJO PLOTO SUTEIKIMAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d., Nr, I-1120) 20 straipsniu, patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos detaliojo plano sprendinius, žmonės gyvenantys neprivatizuotuose butuose, turėtų būti iškeldinti suteikiant jiems kitas gyvenamasias patalpas. Tokią garantij¹ nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimto skirsnio 356 straipsnis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 350 straipsniu, iškeldinimas gyventojų iš gyvenamųjų patalpų gali būti atliekamas tik teismine tvarka, tokia tvarka užtrikrina gyventojų teises. Nuomos sutartys gali būti nutrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 354 straipsniu, įspėjus nuomininką prieš tris mėnesius, jei nuomos sutartis yra neterminuota.
Užutrakio dvaro ansamblio teritorijoje dauguma gyvenamųjų butų yra avarinės būklės, todėl šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 355 straipsniu, gyventojai turi būti iškeldinti, nepaisant teritorijų planavimo dokumentų ir nepaisant kokie jų sprendiniai bus patvirtinti. Tai reiškia, kad gyventojai iš avarinių pastatų privalo būti iškeldinti suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. Kadangi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija neturi kitų patalpų į kurias galėtų perkelti gresiančių sugriūti namų gyventojų, tai šiems gyventojams gyvenamąsias patalpas turi suteikti Trakų rajono savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 355 straipsnį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 356 straipsniu, fiziniai asmenys iš organizacijoms priklausančių patalpų gali būti iškeldinti, jei: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Žmonės gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik tais atvejais, kai jiems suteikiamos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358 straipsnis.
Į teismą dėl žmonių iškeldinimo turi kreiptis tas subjektas, kuriam patikėjimo (nuosavybės) teise priklauso patalpos, kuriose gyvena žmonės. Šiuo atveju su ieškiniu pareiškimu į teismą privalo kreiptis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tačiau į bylą privalo būti įtraukta Trakų rajono savivaldybė, kuri turėtų suteikti kitas gyvenamąsias patalpas žmonėms. Šiam tikslui Savivaldybė turėtų panaudoti savo dispozicijoje turimą butų fondą, o patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) detalųjį planą, (atitinkantį bendrąjį ir specialųjį planus) turėtų teisę kreiptis į LR Vyriausybę, dėl lėšų skyrimo įgyvendinant tikslą - reprezentacinės zonos įkūrimą Užutrakyje.
III. PRIVAČIŲ NAMŲ VALDŲ IR NAMŲ IŠPIRKIMAS
Šiuo metu Užtrakio dvaro sodybos teritorijoje yra nedaug privačios nuosavybės objektų – 5 gyvenamieji pastatai su žemės valdomis ir vienas pastatas priklausantis V.Bieliauskui, kuris pastatytas iš Trakų rajono savivaldybės išnuomotoje žemėje ir yra arti paminklinio Užtrakio dvaro sodybos pastato. Privatūs pastatai ir privati žemė galėtų būti išpirkta valstybės lėšomis visuomenės poreikiams.
Galimybę paimti žemę Valstybės reikmėms numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1571 straipsnis “Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams”, kuriame pasakyta, kad paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu, pagal vietos savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą. Tokiu atveju, žemės sklypo savininkui arba suteikiamas kitas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje (o jam pageidaujant, kitoje vietoje), arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais. Kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo bei atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1573 straipsnis “Asmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga” nustato procedūras ir reikalavimus, kurie turi būti išpildyti, paimant išnuomotą žemę ant kurios yra statinių valstybės poreikiams. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas aukščiau paminėto civilinio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį apskrities viršininko ar valstybinės žemės valdytojo nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą. Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius, arba statytojų sutikimu, suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė gali būti atlyginama kitaip. Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai. Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis, nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojo sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų, įrenginių ar sodinių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.
Konkrečią žemės paėmimo visuomenės reikmėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnis, kuris numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama tik išimties atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą, kai ši žemė reikalinga:
1) krašto apsaugai;
2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti;
4) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;
5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;
6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;
7) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;
8) vietos savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose miestų, miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos projektuose;
9) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.
Šiuo konkrečiu atveju būtų galimybė taikyti Žemės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Institucijos sprendimas - paimti žemę visuomenės poreikiams - skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimą, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, suinteresuotieji asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.
Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama, sumokant realią žemės sklypo kainą pinigais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat vietovėje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems privačios ir valstybinės žemės naudotojams atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pradinė paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodomi sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos institucija ar kita valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar kito teisėto privačios ir valstybinės žemės naudotojo netenkina atlyginimo dydis arba būdas, nustatytas sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ir jis su žemės paėmimu suinteresuotu asmeniu nesusitaria dėl atlyginimo būdo ar dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo per dešimt dienų privalo kreiptis į teismą dėl atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo. Nepaisant to, kad dėl atlyginimo būdo ar dydžio nesusitarta, per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita žemės paėmimu suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu, į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą privalo sumokėti atlyginimo dydžio sumą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jei teismas nustato kitą dėl sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito su buvusiu žemės sklypo savininku teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Po to, kai yra priimtas sprendimas paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti proceso. Sudarius sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę paimamą visuomenės poreikiams, žemės nuosavybės teisė pereina valstybei, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimto žemės sklypo savininku sutartyje numatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai paimamo žemės sklypo savininkas ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą dieną, kada žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo Žemės įstatymo nustatyta tvarka sumoka atlyginimo dydžio sumą, nurodytą apskrities viršininko ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendime paimti žemės sklypą visuomenės reikmėms gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės teisės perėjimo valstybei data.
Jeigu žemė ar jos dalis, paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu žemės sklypu.
Valstybė taip pat gali išpirkti ir privačią žemę su privačiais statiniais. Šiuos atvejus reglamentuoja 1572 straipsnis “Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga”. Šiame straipsnyje numatyta jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas civilinio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje. Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama:
1) suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;
2) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;
3) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais;
4) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais;
5) statytojų sutikimu kitaip atlyginant nuosavybės objektų vertę.
Visais atvejais taip pat atlyginama žemės sklype esančių sodinių vertė. Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnyje “Valstybės turto įgijimo būdai” numatyti būdai kaip valstybė gali įgyti turtą. Šis įstatymas leidžia valstybei įgyti turtą pagal sandorius bei įstatymų nustatyta tvarka rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą.
Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar apskrities viršininką gali institucija kurios naudai būtų paimama žemė.
Dėl reprezentacinėje dalyje esančio pastato paėmimo visuomenės poreikiams 01L gali kreiptis ta institucija kuriai bus perduota minėta Užutrakio dvaro ansamblio dalis. Tai yra šis klausimas gali būti sprendžiamas tik aiškiai nustačius, kas valdys šią teritoriją.
Dėl kitose teritorijose - aktyvaus poilsio dalyje, esančių privačių žemės valdų paėmimo visuomenės poreikiams už tai tinkamai atlyginant, turėtų kreiptis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tačiau net ir tuo atveju jei nebūtų išpirkta žemė ir pastatai visuomenės poreikiams užtikrinti, žemė esanti aplink minėtus nuosavybės objektus galės būti nuomojama ir tuo atveju rekreacinėje dalyje esantys namai galės būti parduoti ar išpirkti būsimų nuomininkų jeigu šalys susitars. Ši procedūra turėtų vykti nebedalyvaujant valstybinėms institucijoms išskyrus tai, kad perkami nuosavybės objektai yra kultūros paminklo teritorijoje ir reikės laikytis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo.
IV. AKTYVAUS POILSIO DALYJE REKREACINIŲ TERITORIJŲ ILGALAIKĖ ŽEMĖS NUOMA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" rekreacinės dalies žemės nuomos aukcionus organizuoti turėtų Trakų rajono savivaldybė po to, kai būtų tinkamai sutvarkyta registracija žemės sklypų patvirtintų teritorijų planavimo dokumentais. Nuomos sutartis sudaroma ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui turi būti patvirtinta apskrities viršininko parašu. Planuojamoje teritorijoje reakreacinės paskirties žemės nuoma turėtų būti ilgalaikė, todėl sutartis turės pasirašyti Vilniaus apskrities viršininkas arba įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Prieš pradedant rengti sklypų žemės nuomos aukcioną Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7 punktu, turi parengti reikalingus dokumentus ir atlikti būtinus veiksmus žemės sklypų nuomai (parengti nuomojamų sklypų tiksliųjų apmatavimų planus, nustatyti žemės nuomos užmokesčio tarifą ir žemės sklypo vertę, parengti susitarimo su aukciono laimėtoju projektą, kuriame būtų numatomi infrastruktūros objektų statybos terminai ir atsiskaitymo už jų vykdymą būdai.
Trakų rajono savivaldybė visus konkurso dokumentus su paskaičiuota nuomos kaina turi pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri per 5 darbo dienas patvirtina medžiagą ir grąžina savivaldybei, po ko Trakų rajono savivaldybė turi atlikti nuomojamo sklypo teisinź registracij¹ ir sudaryti komisij¹ nuomos aukcionui.
V. VISUOMENINĖS - KULTŪRINĖS DALIES PASTATŲ IR SKLYPŲ NUOMA
Visuomeninėje dalyje pastatai patikėjimo teise valdomi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, dėl to pastatų nuomos konkursus skelbs ir juos organizuos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 448, patvirtinta negyvenamųjų patalpų nuomos ir suteikimo panaudai tvarka. Tam, kad būtų galima pradėti skelbti nuomos konkursus, turi būti sutvarkyti pastatų teisinės registracijos dokumentai ir padaryti sklypų tiksliųjų matavimų planai, kurie nužymėti prie konkretaus nuomojamo pastato. Subjektas, išsinuomojęs patalpas bendra tvarka, sudaro žemės nuomos sutartį su Trakų rajono savivaldybe, šiuo atveju žemės nuomininkas vadovaujasi pirmumo teise, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ir žemės nuomos įstatymuose.
VI. SAVIVALDYBĖS SPRENDINIAI DĖL DETALAUS PLANO PATVIRTINIMO
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu Trakų rajono savivaldybės taryba arba savivaldybės valdyba tarybos pavedimu per 1 mėnesį nuo užbaigto detalaus plano pateikimo Trakų rajono savivaldybei turi patvirtinti detalųjį planą.
I. MUZIEJINĖS - REPREZENTACINĖS DALIES PERDAVIMAS VALSTYBINEI ĮSTAIGAI
Šiuo metu planuojama reprezentacinė Užutrakio dvaro sodyba (G208KP) patikėjimo teise valdoma Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 "Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo" (Žin., 1995, Nr. 63-1594) ir 1996 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" (Žin., 1996, Nr. 5-123) Užutrakio dvaro sodybos teritorija su visais joje esančiais pastatais, inžineriniais tinklais bei valymo įrenginiais buvo perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" (Žin., 1996, Nr. 5-123) yra nutarta pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms nutarime minimus šiuos Užutrakio dvaro pastatus: Užutrakio g. 1, 3, 7, 12a ir 17. Pagal šiuo metu rengiamus teritorijos planavimo dokumentus yra siūlomas mažesnis skaičius pastatų priskirtinų reprezentacinėms reikmėms, todėl būtina kartu su teritorijų planavimo dokumentais pateikti LR Vyriausybės nutarimo "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties" pakeitimo projektą.
Vadovaudamasis tuo pačiu LR Vyriausybės 1996 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 69 "Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties", išanalizavus situaciją su Užsienio reikalų ministerija ir Aplinkos ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija turėtų parengti vyriausybės nutarimo projektą dėl tolimesnio reprezentacinės dalies naudojimo bei pateikti šį projektą savo steigėjui Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai. Kultūros ministerija derina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą su suinteresuotomis ministerijomis ir pateikia Vyriausybei, nes tik Kultūros ministerija, atstovaujama ministro gali teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poėdžiuose. Vykdant LR Vyriausybės 1999 birželio 9 d. nutarimą Nr. 755 “Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo”, Užutrakio dvaro pastatus reprezentacinėje muziejinėje dalyje LR Seimas savo nutarimu perduoda LR Prezidentūrai arba Kultūros ar Užsienio ministerijoms valdyti patikėjimo teise. Detaliojo plano sprendiniuose muziejinės - reprezentacinės dalies plotas ~ 32,06 ha.
II. NEPRIVATIZUOTUOSE BUTUOSE, ESANČIUOSE UŽUTRAKIO DVARO SODYBOJE, GYVENANČIŲ ŽMONIŲ IŠKELDINIMAS IR KITO GYVENAMOJO PLOTO SUTEIKIMAS
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d., Nr, I-1120) 20 straipsniu, patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos detaliojo plano sprendinius, žmonės gyvenantys neprivatizuotuose butuose, turėtų būti iškeldinti suteikiant jiems kitas gyvenamasias patalpas. Tokią garantij¹ nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimto skirsnio 356 straipsnis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 350 straipsniu, iškeldinimas gyventojų iš gyvenamųjų patalpų gali būti atliekamas tik teismine tvarka, tokia tvarka užtrikrina gyventojų teises. Nuomos sutartys gali būti nutrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 354 straipsniu, įspėjus nuomininką prieš tris mėnesius, jei nuomos sutartis yra neterminuota.
Užutrakio dvaro ansamblio teritorijoje dauguma gyvenamųjų butų yra avarinės būklės, todėl šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 355 straipsniu, gyventojai turi būti iškeldinti, nepaisant teritorijų planavimo dokumentų ir nepaisant kokie jų sprendiniai bus patvirtinti. Tai reiškia, kad gyventojai iš avarinių pastatų privalo būti iškeldinti suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. Kadangi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija neturi kitų patalpų į kurias galėtų perkelti gresiančių sugriūti namų gyventojų, tai šiems gyventojams gyvenamąsias patalpas turi suteikti Trakų rajono savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 355 straipsnį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 356 straipsniu, fiziniai asmenys iš organizacijoms priklausančių patalpų gali būti iškeldinti, jei: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Žmonės gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik tais atvejais, kai jiems suteikiamos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358 straipsnis.
Į teismą dėl žmonių iškeldinimo turi kreiptis tas subjektas, kuriam patikėjimo (nuosavybės) teise priklauso patalpos, kuriose gyvena žmonės. Šiuo atveju su ieškiniu pareiškimu į teismą privalo kreiptis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tačiau į bylą privalo būti įtraukta Trakų rajono savivaldybė, kuri turėtų suteikti kitas gyvenamąsias patalpas žmonėms. Šiam tikslui Savivaldybė turėtų panaudoti savo dispozicijoje turimą butų fondą, o patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos (G208KP) detalųjį planą, (atitinkantį bendrąjį ir specialųjį planus) turėtų teisę kreiptis į LR Vyriausybę, dėl lėšų skyrimo įgyvendinant tikslą - reprezentacinės zonos įkūrimą Užutrakyje.
III. PRIVAČIŲ NAMŲ VALDŲ IR NAMŲ IŠPIRKIMAS
Šiuo metu Užtrakio dvaro sodybos teritorijoje yra nedaug privačios nuosavybės objektų – 5 gyvenamieji pastatai su žemės valdomis ir vienas pastatas priklausantis V.Bieliauskui, kuris pastatytas iš Trakų rajono savivaldybės išnuomotoje žemėje ir yra arti paminklinio Užtrakio dvaro sodybos pastato. Privatūs pastatai ir privati žemė galėtų būti išpirkta valstybės lėšomis visuomenės poreikiams.
Galimybę paimti žemę Valstybės reikmėms numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1571 straipsnis “Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams”, kuriame pasakyta, kad paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu, pagal vietos savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą. Tokiu atveju, žemės sklypo savininkui arba suteikiamas kitas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje (o jam pageidaujant, kitoje vietoje), arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais. Kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo bei atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1573 straipsnis “Asmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga” nustato procedūras ir reikalavimus, kurie turi būti išpildyti, paimant išnuomotą žemę ant kurios yra statinių valstybės poreikiams. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas aukščiau paminėto civilinio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį apskrities viršininko ar valstybinės žemės valdytojo nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą. Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius, arba statytojų sutikimu, suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė gali būti atlyginama kitaip. Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai. Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis, nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojo sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų, įrenginių ar sodinių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.
Konkrečią žemės paėmimo visuomenės reikmėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnis, kuris numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama tik išimties atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą, kai ši žemė reikalinga:
1) krašto apsaugai;
2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti;
4) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;
5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;
6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;
7) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;
8) vietos savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose miestų, miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos projektuose;
9) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.
Šiuo konkrečiu atveju būtų galimybė taikyti Žemės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Institucijos sprendimas - paimti žemę visuomenės poreikiams - skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimą, dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, suinteresuotieji asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.
Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama, sumokant realią žemės sklypo kainą pinigais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat vietovėje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems privačios ir valstybinės žemės naudotojams atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pradinė paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodomi sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos institucija ar kita valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar kito teisėto privačios ir valstybinės žemės naudotojo netenkina atlyginimo dydis arba būdas, nustatytas sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ir jis su žemės paėmimu suinteresuotu asmeniu nesusitaria dėl atlyginimo būdo ar dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo per dešimt dienų privalo kreiptis į teismą dėl atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo. Nepaisant to, kad dėl atlyginimo būdo ar dydžio nesusitarta, per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita žemės paėmimu suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu, į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą privalo sumokėti atlyginimo dydžio sumą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jei teismas nustato kitą dėl sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito su buvusiu žemės sklypo savininku teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Po to, kai yra priimtas sprendimas paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti proceso. Sudarius sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę paimamą visuomenės poreikiams, žemės nuosavybės teisė pereina valstybei, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimto žemės sklypo savininku sutartyje numatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai paimamo žemės sklypo savininkas ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą dieną, kada žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo Žemės įstatymo nustatyta tvarka sumoka atlyginimo dydžio sumą, nurodytą apskrities viršininko ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendime paimti žemės sklypą visuomenės reikmėms gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės teisės perėjimo valstybei data.
Jeigu žemė ar jos dalis, paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu žemės sklypu.
Valstybė taip pat gali išpirkti ir privačią žemę su privačiais statiniais. Šiuos atvejus reglamentuoja 1572 straipsnis “Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga”. Šiame straipsnyje numatyta jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas civilinio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje. Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama:
1) suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;
2) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;
3) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais;
4) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais;
5) statytojų sutikimu kitaip atlyginant nuosavybės objektų vertę.
Visais atvejais taip pat atlyginama žemės sklype esančių sodinių vertė. Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnyje “Valstybės turto įgijimo būdai” numatyti būdai kaip valstybė gali įgyti turtą. Šis įstatymas leidžia valstybei įgyti turtą pagal sandorius bei įstatymų nustatyta tvarka rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą.
Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar apskrities viršininką gali institucija kurios naudai būtų paimama žemė.
Dėl reprezentacinėje dalyje esančio pastato paėmimo visuomenės poreikiams 01L gali kreiptis ta institucija kuriai bus perduota minėta Užutrakio dvaro ansamblio dalis. Tai yra šis klausimas gali būti sprendžiamas tik aiškiai nustačius, kas valdys šią teritoriją.
Dėl kitose teritorijose - aktyvaus poilsio dalyje, esančių privačių žemės valdų paėmimo visuomenės poreikiams už tai tinkamai atlyginant, turėtų kreiptis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Tačiau net ir tuo atveju jei nebūtų išpirkta žemė ir pastatai visuomenės poreikiams užtikrinti, žemė esanti aplink minėtus nuosavybės objektus galės būti nuomojama ir tuo atveju rekreacinėje dalyje esantys namai galės būti parduoti ar išpirkti būsimų nuomininkų jeigu šalys susitars. Ši procedūra turėtų vykti nebedalyvaujant valstybinėms institucijoms išskyrus tai, kad perkami nuosavybės objektai yra kultūros paminklo teritorijoje ir reikės laikytis Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo.
IV. AKTYVAUS POILSIO DALYJE REKREACINIŲ TERITORIJŲ ILGALAIKĖ ŽEMĖS NUOMA
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" rekreacinės dalies žemės nuomos aukcionus organizuoti turėtų Trakų rajono savivaldybė po to, kai būtų tinkamai sutvarkyta registracija žemės sklypų patvirtintų teritorijų planavimo dokumentais. Nuomos sutartis sudaroma ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui turi būti patvirtinta apskrities viršininko parašu. Planuojamoje teritorijoje reakreacinės paskirties žemės nuoma turėtų būti ilgalaikė, todėl sutartis turės pasirašyti Vilniaus apskrities viršininkas arba įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Prieš pradedant rengti sklypų žemės nuomos aukcioną Trakų rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 "Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7 punktu, turi parengti reikalingus dokumentus ir atlikti būtinus veiksmus žemės sklypų nuomai (parengti nuomojamų sklypų tiksliųjų apmatavimų planus, nustatyti žemės nuomos užmokesčio tarifą ir žemės sklypo vertę, parengti susitarimo su aukciono laimėtoju projektą, kuriame būtų numatomi infrastruktūros objektų statybos terminai ir atsiskaitymo už jų vykdymą būdai.
Trakų rajono savivaldybė visus konkurso dokumentus su paskaičiuota nuomos kaina turi pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri per 5 darbo dienas patvirtina medžiagą ir grąžina savivaldybei, po ko Trakų rajono savivaldybė turi atlikti nuomojamo sklypo teisinź registracij¹ ir sudaryti komisij¹ nuomos aukcionui.
V. VISUOMENINĖS - KULTŪRINĖS DALIES PASTATŲ IR SKLYPŲ NUOMA
Visuomeninėje dalyje pastatai patikėjimo teise valdomi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, dėl to pastatų nuomos konkursus skelbs ir juos organizuos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 448, patvirtinta negyvenamųjų patalpų nuomos ir suteikimo panaudai tvarka. Tam, kad būtų galima pradėti skelbti nuomos konkursus, turi būti sutvarkyti pastatų teisinės registracijos dokumentai ir padaryti sklypų tiksliųjų matavimų planai, kurie nužymėti prie konkretaus nuomojamo pastato. Subjektas, išsinuomojęs patalpas bendra tvarka, sudaro žemės nuomos sutartį su Trakų rajono savivaldybe, šiuo atveju žemės nuomininkas vadovaujasi pirmumo teise, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ir žemės nuomos įstatymuose.
VI. SAVIVALDYBĖS SPRENDINIAI DĖL DETALAUS PLANO PATVIRTINIMO
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu Trakų rajono savivaldybės taryba arba savivaldybės valdyba tarybos pavedimu per 1 mėnesį nuo užbaigto detalaus plano pateikimo Trakų rajono savivaldybei turi patvirtinti detalųjį planą.