Buvusi klebonija stovi rytinėje Birutės gatvės pusėje, sklype kuris nuo Birutės gatvės žemėja link Bernardinų (Lukos) ežero.
Pastatas didelis, dabar vieno aukšto su mezoninu, stačiakampio plano. Pietiniame namo gale atviras prieangis. Patalpos namo viduje išdėstytos netaisyklingai. Po namo pietine dalimi yra rūsys. Pamatai akmenų jungtų kalkių skiediniu, sienos tašytų rąstų, iš lauko apkaltos stačiomis lentomis, siūlės lentjuostėmis. Skliautai gulsčių lentų. Perdangos sijos medinės, lubos lentų, apkaltos fanera. Stogas gegninis, pietiniame gale dvišlaitis, šiauriniame- pusiau valmininis. Pastato fasadai asimetriški. Pagrindinį fasadą skaido šeši langai, išdėstyti skirtingais tarpais. Fasadą viduryje paįvairina mezoninas. Kiemo rytiniame fasade yra priestatas.
1808 m. pastatyta klebonija buvo dviejų aukštų, turėjo kabamąjį koridorių, kuris virš Birutės gatvės jungė klebonijos antrąjį aukštą su bažnyčios šventoriumi. Pirmo aukšto pietiniame gale buvo salė, šiauriniame - trys kambariai, viduryje - virtuvė, sandėlis, ir priemenė. Buvo įeinama per atvirą prieangį. Kambariuose stovėjo stačiamalkės koklių krosnys. Antrame aukšte buvo keturi kambariai, koridoriaus gale dvejos durys vedė į kabamąjį koridorių. 1830-1856 m. klebonija šiek tiek remontuota. 1879 m. namas perstatytas į vienaaukštį su mezoninu, pakeistas vidaus planas. XX a. pradžioje panaikintas kabamasis koridoriaus. 1904 metais kiemas prie klebonijos buvo išgrįstas akmenimis ir aptvertas akmenų mūro siena nuo gatvės pusės ir medine iš kitų pusių. Per 1971 m. rekonstrukciją pastatas liko vieno aukšto su mezoninu, stačiakampio plano. Jame įrengti šeši butai, kuriuose yra gyvenama.