Dar vienas Trakų skaudulys - sąvartynu ir asocialių asmenų lindyne paversta aukščiausia miesto Bernardinų kalva, ant kurios šiandien apžėlusios brūzgynais ir piktžolėm riogso visiems "atviros" nusiaubtų ir apdegusių pastatų griuvenos, o tarp jų ỹra į Kultūros vertybių registrą įrašyta paveldo vertybė - Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno pastato liekanos, menančios nuo XVII amžiaus Trakuose įsikūrusių ir ryškų pėdsaką miesto istorijoje palikusių bernardinų laikus. Prieš porą metų čia sandėliuotos ir senos automobilių padangos, išvežtos tik po to, kai Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija raštu kreipėsi į seniūniją.

Dėl šio skandalingo apsileidimo kartais kaltinama TINP direkcija, bet šie priekaištai nėra pagrįsti - direkcija netrukdo tvarkyti Bernardinų kalvos, priešingai - siekia, kad ši miesto istorijai ypač svarbi vieta būtų sutvarkyta, atskleidžiant visuomenei istorinį palikimą.

Dar daugiau - teisinės sąlygos tai padaryti buvo sudarytos dar prieš 16 metų, kai Trakų rajono savivaldybės taryba 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. S1-252 „Dėl Bernardinų kalvos (AR-1496) Birutės g., Trakų m., detaliojo plano patvirtinimo" patvirtino Bernardinų kalvos detalųjį planą.

Pagal jį numatyta, kad ši teritorija turi būti naudojama visuomenės reikmėms, joje galima atstatyti čia buvusius istorinius pastatus ir atkurti istorinį sodą bei įrengti miesto viešąją erdvę su infrastruktūra ir želdynais - cituojame tarybos sprendime nurodytus sprendinius:

"Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė / visuomeninės paskirties teritorija (teritorija skirta bažnyčioms, vienuolynams ir kitiems religinių bendruomenių objektams statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti).
3. Numatant skirtingą teritorijos tvarkymo režimą, sklypas skirstomas į atskiras dalis:
3.1. sklypo dalis 1a (4958,0 kv. m ploto) - teritorija numatoma istorinių pastatų atstatymui;
3.2. sklypo dalis 1b (2584,0 kv. m ploto) - numatomas istorinio sodo atkūrimas, naudojama bendramiestiniams tikslams;
3.3. sklypo dalis 1c (1133,0 kv. m ploto) - režimas, numatantis galimybę rekonstruoti esamus pastatus;
3.4. sklypo dalis 1d (1823,0 kv. m ploto) - naudojama infrastruktūriniams objektams įrengti;
3.5. sklypo dalis 1e (13179,0 kv. m ploto) - bendramiestinio naudojimo teritorija, skirta bendro naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti. <...>".

Patvirtinus šį detalųjį planą, buvo suformuotas 2,3738 ha dydžio žemės sklypas (un. Nr.4400-0498-7453), kurį šiuo metu patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Tačiau planai sutvarkyti Trakų istorinei tapatybei ypač svarbią vietą ir sukurti visuomenei įspūdingą viešąją erdvę taip ir liko neįgyvendinti. Tai padaryti sutrukdė Trakų rajono savivaldybės įmonei - taigi, iš esmės visiems trakiečiams - priklausiusių pastatų privatizavimas ir teisminiai ginčai, suinteresuotiems asmenims dalinantis menkaverčius sovietinio laikotarpio pastatus.

2005 m. kovo 2 d. dėl Trakų rajono savivaldybės įmonės UAB "Trakų šiluma" įsiskolinimų buvo iš varžytinių parduoti keturi pastatai, kuriuos ši įmonė buvo perėmusi Trakų rajono savivaldybės tarybos 1998 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 75: administracinis pastatas (un. k. Nr.7995-3000-1011), sandėlis (un. k. Nr.7995-3000-1022), garažas (un. k. Nr.7995-3000-1044) ir elektros skydinė (un. k. Nr.7995-3000-1055).

Šiuos pastatus įsigijo privatus juridinis asmuo, kuris nebandė įgyvendinti detaliojo plano, numačiusio Bernardinų kalvos sutvarkymą visuomenės poreikiams, ir 2015 m. kovo 18 d. pardavė sandėlį, garažą ir elektros skydinę vienam privačiam fiziniam asmeniui, o 2016 m. gegužės 4 d. pardavė ir administracinį pastatą - tik kitam fiziniam asmeniui.

Deja, dabartiniai savininkai šių pastatų netvarko, jie riogso ant kalvos nuniokoti ir griūvantys.

Kaimynystėje ỹra apleistas regioninės reikšmės paveldo objektas - Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno pastato liekanos. Tokią šios vertybės būklę iš dalies paaiškina Valstybinės kultūros paveldo komisijos konstatuotas faktas, kad 2009-2015 metais Trakų rajono savivaldybė kultūros paveldo apsaugai skyrė mažiausiai lėšų iš visų savivaldybių.

Taigi, tai, kad Bernardinų kalva šiandien yra tokia apleista, o visuomenei neatskleistas su ja susijęs istorinis paveldas ir nesukurta viešoji erdvė, nulėmė ne kokie nors TINP direkcijos nustatyti apribojimai, bet neatsakingas savivaldybės įmonės turto privatizavimas, nenumatant jį įsigijusiems asmenims įpareigojimų, kurie būtų užtikrinę viešąjį interesą - nors TINP direkcija siūlė tai padaryti.

Dar daugiau - dėl nežinomų priežasčių Bernardinų kalvos detalusis planas iki šiol nėra įregistruotas ir išviešintas teritorijų planavimo dokumentų registre.

Siekdama, kad Bernardinų kalva būtų tvarkoma, 2017 metais TINP direkcija kreipėsi į Trakų rajono merę Editą Rudelienę, atkreipdama dėmesį į sąvartynu paverstą miesto istorijai svarbią vietą ir prašydama inicijuoti 2003-iais Trakų rajono savivaldybės tarybos patvirtinto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą - šį raštą galite perskaityti čia: nuasmenintas raštas.

TINP direkcijos manymu, atkūrus bernardinų vienuolyno kompleksą jame galėtų būti įrengta reprezentacinė Trakų miesto koncertų salė ir teminis viešbutis, kurių labai trūksta Trakams.
Todėl TINP direkcija prašo išnagrinėti šį atvejį ir imtis veiksmų užtikrinti viešąjį interesą sutvarkyti šią miesto istorijai svarbią vietą, išsaugant ir atskleidžiant visuomenei istorinį palikimą.

Su Bernardinų kalvos sutvarkymą numačiusio detaliojo plano kopija galite susipažinti čia:
Bernardinų kalvos detaliojo plano brėžinys ir naudojimo būdas
Bernardinų kalvos detaliojo plano brėžinys ir sklypo ribų planas
Bernardinų kalvos detaliojo plano planuojamos teritorijos brėžinys 
Bernardinų kalvos detaliojo plano tekstinė dalis

Dabartiniai Bernardinų kalvos vaizdai: