|
|
(Nuotraukas iš Lentvario ir Trakų Vokės dvaro sodybų žr. po tekstu)
Lietuvai teko laimė turėti didelį turtą, reikšmingą pasaulio mastu - keturis vieno iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, botaniko Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840-1911) suprojektuotus parkus, priskiriamus brandžiajam jo kūrybos laikotarpiui, iš kurių trys - Užutrakio, Trakų Vokės ir šio kūrėjo gulbės giesme vadinamas Lentvario parkas - yra visai šalia Vilniaus.
Deja, mūsų valstybė kol kas nesugeba pasinaudoti galimybėmis, kurias tai teikia.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atkūrę analogų pasaulyje neturinčių E. F. Andrė parkų triadą Vilniaus pašonėje galėtume sukurti kultūrinio turizmo maršrutą, įdomų ne tik lietuviams, bet ir keliautojams iš užsienio - dar 2004-iais lankydamasis Lietuvoje apie tai kalbėjo ir tuometis Europos Kultūros kelių instituto direktorius Mišelis Toma-Penetas (Michel Thomas-Penette).
Išskirtinę mums tekusio E. F. Andrė palikimo vertę ir jo teikiamas galimybes, kuriomis nepasinaudojame, pažymėjo ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2014 m. balandžio 30 d. ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-4 „Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo užtikrinimas" (žr.: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18006):
"(...) Europos kultūros kelių institutas ir Kultūros paveldo departamentas atliko 2001-2011 m. Trakų Vokės parko restauravimo ir galimybių studiją. Joje buvo numatyta plėtoti vieną iš E. Andrė parkų, kuris po restauravimo turėjo tapti siūlomo įgyvendinti Europos Tarybos parkų ir sodų kelio dalimi Lietuvoje. Departamentas 2011 m. parengė dvaro specialųjį planą, tačiau toliau jokie darbai nebuvo vykdomi. Atgaivinus E. Andre parkus (Lentvario, Trakų Vokės, Užutrakio ir Palangos dvarų) ir padarius turistinį apžvalgos parko kelią, padidėtų lankytojų srautai, toks kelias galėtų būti įdomus ne tik Lietuvos turistams."
Valstybės auditoriai tada konstatavo blogėjančią Lietuvos dvarų paveldo būklę ir surašė išsamias rekomendacijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui, kad būtų sustabdytas tolesnis šio paveldo, taip pat ir E. Andrė parkų, nykimas Lietuvoje.
Nepaisant gerų norų ir pastangų (apie Trakų istorinio nacionalinio parko iniciatyvas žr. toliau), šiandien E. F. Andrė parkų kelias vis dar lieka tolima vizija. Iš trijų šalia Vilniaus esančių dvarų sodybų su žymiojo kraštovaizdžio architekto sukurtais parkais nuosekliai atkuriamas tik Užutrakis.
Kas gimdo destrukciją Lentvaryje ir Trakų Vokėje
Lentvario dvaro sodybą - nacionalinės reikšmės objektą, kuris 2005-iais pripažintas valstybės saugomu, o 2008-iais paskelbtas kultūros paminklu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949) - ir E. F. Andrė sukurtą jos parką (uniklaus kodas 22212) darko tranzitinis kelias, plieniniu atitvaru ir automobilių eismu atskiriantis lankytojus nuo ežero pakrantės, ir kakofonija, kurią kelia parko kaip visumos pojūtį naikinantys privatūs ūkeliai, kur kiekvienas savininkas tvarkosi kaip išmano arba visai nesitvarko, pūdydamas jam atitekusį ar išnuomotą kultūros paminklą.
Ypač slogų įspūdį palieka akyse griūvančios ir sąmoningai ardomos, plytomis išrenkamos daržinės liekanos - valstybės "saugomas" nacionalinės reikšmės kultūros paminklas (unikalus kodas 22206). Akivaizdu, kad nepaisant "saugojimo" jis sparčiai verčiamas plytų krūva (daugiau nuotraukų žr. teksto pabaigoje).
Lietuvai teko laimė turėti didelį turtą, reikšmingą pasaulio mastu - keturis vieno iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, botaniko Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840-1911) suprojektuotus parkus, priskiriamus brandžiajam jo kūrybos laikotarpiui, iš kurių trys - Užutrakio, Trakų Vokės ir šio kūrėjo gulbės giesme vadinamas Lentvario parkas - yra visai šalia Vilniaus.
Deja, mūsų valstybė kol kas nesugeba pasinaudoti galimybėmis, kurias tai teikia.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atkūrę analogų pasaulyje neturinčių E. F. Andrė parkų triadą Vilniaus pašonėje galėtume sukurti kultūrinio turizmo maršrutą, įdomų ne tik lietuviams, bet ir keliautojams iš užsienio - dar 2004-iais lankydamasis Lietuvoje apie tai kalbėjo ir tuometis Europos Kultūros kelių instituto direktorius Mišelis Toma-Penetas (Michel Thomas-Penette).
Išskirtinę mums tekusio E. F. Andrė palikimo vertę ir jo teikiamas galimybes, kuriomis nepasinaudojame, pažymėjo ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2014 m. balandžio 30 d. ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-4 „Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo užtikrinimas" (žr.: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18006):
"(...) Europos kultūros kelių institutas ir Kultūros paveldo departamentas atliko 2001-2011 m. Trakų Vokės parko restauravimo ir galimybių studiją. Joje buvo numatyta plėtoti vieną iš E. Andrė parkų, kuris po restauravimo turėjo tapti siūlomo įgyvendinti Europos Tarybos parkų ir sodų kelio dalimi Lietuvoje. Departamentas 2011 m. parengė dvaro specialųjį planą, tačiau toliau jokie darbai nebuvo vykdomi. Atgaivinus E. Andre parkus (Lentvario, Trakų Vokės, Užutrakio ir Palangos dvarų) ir padarius turistinį apžvalgos parko kelią, padidėtų lankytojų srautai, toks kelias galėtų būti įdomus ne tik Lietuvos turistams."
Valstybės auditoriai tada konstatavo blogėjančią Lietuvos dvarų paveldo būklę ir surašė išsamias rekomendacijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui, kad būtų sustabdytas tolesnis šio paveldo, taip pat ir E. Andrė parkų, nykimas Lietuvoje.
Nepaisant gerų norų ir pastangų (apie Trakų istorinio nacionalinio parko iniciatyvas žr. toliau), šiandien E. F. Andrė parkų kelias vis dar lieka tolima vizija. Iš trijų šalia Vilniaus esančių dvarų sodybų su žymiojo kraštovaizdžio architekto sukurtais parkais nuosekliai atkuriamas tik Užutrakis.
Kas gimdo destrukciją Lentvaryje ir Trakų Vokėje
Lentvario dvaro sodybą - nacionalinės reikšmės objektą, kuris 2005-iais pripažintas valstybės saugomu, o 2008-iais paskelbtas kultūros paminklu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949) - ir E. F. Andrė sukurtą jos parką (uniklaus kodas 22212) darko tranzitinis kelias, plieniniu atitvaru ir automobilių eismu atskiriantis lankytojus nuo ežero pakrantės, ir kakofonija, kurią kelia parko kaip visumos pojūtį naikinantys privatūs ūkeliai, kur kiekvienas savininkas tvarkosi kaip išmano arba visai nesitvarko, pūdydamas jam atitekusį ar išnuomotą kultūros paminklą.
Ypač slogų įspūdį palieka akyse griūvančios ir sąmoningai ardomos, plytomis išrenkamos daržinės liekanos - valstybės "saugomas" nacionalinės reikšmės kultūros paminklas (unikalus kodas 22206). Akivaizdu, kad nepaisant "saugojimo" jis sparčiai verčiamas plytų krūva (daugiau nuotraukų žr. teksto pabaigoje).
|
|
Liūdnai be gyvybės ženklų atrodo ir Lentvario dvaro sodybos kavinės "Rivjera" vaiduoklis su aptrupėjusiomis Atlantų skulptūromis, nors nereikia daug fantazijos, kad įsivaizduotum, kokią patrauklią vietą čia buvo galima sukurti per daugiau nei dešimtmetį nuo tada, kai jis paskelbtas valstybės saugomu kultūros paminklu (unikalus kodas 22204).
Džiaugsmą, kad kelis dešimtmečius griūti palikti Lentvario dvaro sodybos rūmai (uniklaus kodas 22202) šiandien pagaliau restauruojami ir taps prieinami visuomenei, deja, temdo nerimas, kad autentišką stogo formą gali sudarkyti stiklinis naujadaras.
Kituose dvaro pastatuose įsikūrusių žmonių ūkeliai pasitinka šio kultūros paminklo lankytoją žanriniais vaizdais, kalbančiais ne apie E. F. Andrė parko idėją, bet apie skurdžią buitį ir dvarų sodybų naikinimą, pradėtą sovietinės nacionalizacijos ir tęsiamą mūsų laikais.
Panaši padėtis ir Trakų Vokės dvaro sodyboje - valstybės saugomame nacionalinės reikšmės kultūros paveldo komplekse (unikalus kodas 923) su E. F. Andre sukurtu parku (unikalus kodas 24992): net centrinė sodybos dalis prie pat rūmų užstatoma ir skaidoma gyvatvorėmis, o istorinis parterio takas užtvertas, privatizuotų pastatų savininkams taip žymintis savo teritorijas.
Tokią kakofoniją ir išskirtinės vertės E. F. Andrė palikimo naikinimą nulėmė neatsakingas, o kartais ir neskaidrus privatizavimas, kai nusitaikyta net ir į tai, ką Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo nusprendusi išsaugoti visuomenei kaip ypatingai vertingus ir todėl nedalomus kultūros paminklus, kurių vientisumas neturi būti pažeistas.
Privatizavimo ypatumai
Palangos, Trakų Vokės ir Užutrakio dvaro sodybos bei Lentvario dvaro sodybos teritorija negali būti privatizuojamos - taip buvo nustatyta 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą" (Žin., 1992, Nr. 17-491), kuriuo patvirtintas vertingiausių ir todėl neprivatizuojamų dvarų sodybų sąrašas.
Tačiau netrukus šį sąrašą imtasi trumpinti.
Trakų Vokės dvaro sodybai lemtingu tapo 1993 m. gegužės 27 d. tuomečių ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus bei Kultūros ir švietimo ministro Dainiaus Trinkūno nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos" (Žin., 1993, Nr. 18-460), kuriuo ji buvo išbraukta iš neprivatizuojamų paminklų sąrašo ir „perkelta" į neprivatizuojamų teritorijų sąrašą.
Įkandin Traku rajono savivaldybės taryba 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 59 leido privatizuoti pastatus visose Trakų rajone buvusiose istorinėse dvarų sodybose, tarp jų ne tik Lentvaryje, bet ir Užutrakyje, nepaisant to, kad jis buvo įrašytas į neprivatizuojamų paminklų sąrašą (žr.: sprendimas dėl privatizavimo; priedas).
Šį neteisėtą savo sprendimą Trakų rajono savivaldybės taryba panaikino tik 2002-iais (žr.: 2002-11-28 sprendimas Nr. S1-168) - po to, kai Trakų istorinis nacionalinis parkas kreipėsi į teismą, o Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė raštišką reikalavimą (žr.: VAVA 2002-03-07 nurodymas Nr. 14-T).
Deja, Trakų Vokės ir Lentvario neapsaugojo niekas, todėl šiuose ansambliuose buvo privatizuoti ne tik paminkliniai pastatai, bet ir sovietmečio namai, šiltnamiai, sandėliukai, pašiūrės ir kt.
Dar daugiau - net ir sovietmečiu saugota Lentvario parko dalis šiandien yra padalinta bene į dešimt žemės sklypų, o vien Trakų Vokės dvaro sodybos centrinėje dalyje suformuoti penki dideli sklypai (Žalioji a. Nr. 2, Nr. 14A, 15 ir Eduardo Andrė g. Nr. 29, Vilnius).
Kaip tai tapo įmanoma - nežinia, nes E. F. Andrė parkai pagal įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus turėtų priklausyti išimtinai valstybės nuosavybei, visų jų teritorijos tebėra neprivatizuojamos (žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CDFBD48D2F0D/asr; Lentvario ir Trakų Vokės sodybos yra įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą, galiojantį "Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų" sąrašą).
Ką siūlė ir siūlo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
Nepaisant apverktinos padėties Lentvario ir Trakų Vokės dvarų sodybose, šiandien dar anksti laidoti idėją sukurti E. F. Andrė parkų kelią - brandžiausi šio iškilaus kraštovaizdžio architekto kūriniai yra pernelyg didelė vertybė, ir bent dalį šiuos parkus žalojančių dalykų dar galima pataisyti.
Todėl Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija siūlo numatyti E. F. Andrė parkų kelią ir pateikti detalizuotus jo sprendinius rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje. Verta prisiminti, kad 2008-iais parengtoje TINP planavimo schemoje buvo numatyta Lentvario dvaro sodybą įtraukti į TINP teritoriją.
Galvojant apie ateitį, verta grįžti ir prie anksčiau TINP direkcijos teiktų pasiūlymų, kurie lieka aktualūs ir šiandien.
2013-iais TINP direkcija pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai paraišką projektui "Eduardo Fransua Andrė šiaurės parkų kelias: nuo koncepcijos - įgyvendinimo link", kurio tikslas - parengti ir pristatyti plačiajai visuomenei koncepciją, apimančią ne tik keturis Lietuvoje esančius E. F. Andrė parkus, bet ir jo palikimą Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.
Planuota, kad Lietuvos specialistai su partneriais iš Vilanovo rūmų - muziejaus ir W. Weisso muziejaus - fondo atliks Trakų Vokės, Užutrakio, Lentvario ir Palangos dvarų sodybų socio-ekonominės ir kultūrinio turizmo būklės tyrimus, išanalizuos jų kompleksinio vystymo galimybes, surinks ir apibendrins duomenis apie E. F. Andrė palikimo būklę kaimyninėse šalyse, o šios medžiagos pagrindu parengs koncepciją, kur per Lietuvos parkus nusidriekęs kultūrinis maršrutas bus suvokiamas kaip tarptautinio E. F. Andrė šiaurės parkų kelio dalis.
Tikėtasi, kad tai išjudins bendram darbui dvarų palikimo valdytojus, mokslininkus, verslininkus, valstybės bei savivaldos institucijas, kurie sutelktomis jėgomis imsis vystyti šalia Lietuvos sostinės natūraliai egzistuojantį, bet neišryškintą ir apleistą kultūros kelią, turintį perspektyvą tapti tarptautiniu reiškiniu, o šis judėjimas taps geruoju pavyzdžiu kitiems ir padės išvengti vertingiausių dvarų ansamblių vulgarizavimo, ypač žalojančio rūmų interjerus ir žaliąją architektūrą - parkus.
Deja, tada valstybė neskyrė finansavimo E. F. Andrė šiaurės parkų kelio koncepcijos sukūrimui.
Kai kuriuos konkrečius darbus, kuriuos reiktų atlikti, kuriant E. F. Andrė parkų kelią, TINP direkcija įvardijo 2008-iais bendraudama su Vilniaus apskrities viršininko administracija:
1. Sutvarkyti kelią, jungiantį Užutrakį ir Lentvarį (apie 7 km) bei Lentvarį ir Traku Vokę (apie 7 km), įrengiant gerą kelią automobiliams ir dviračių taką, kurį būtų galima sujungti su Vilniaus miesto dviračių taku. Kelyje Užutrakis - Lentvaris - Trakų Vokė įrengti infrastruktūrą su trumpalaikio poilsio aikštelėmis, kavinukėmis ir t. t.
2. Panaikinti Lentvario dvaro sodybą kertantį tranzitinį kelią ir įrengti paminklo apvažiavimą pietinėje (pagal galiojantį Lentvario bendrąjį planą) ar šiaurinėje dalyje.
3. Sutvarkyti Užutrakio privažiavimo kelią ir tranzitinę atkarpą parko teritorijoje.
4. Panaikinti Trakų Vokės tranzitinį kelią parko teritorijoje.
5. Įrengti Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės sodybų teritorijų apsaugos sistemą (restauruoti Trakų Vokės aptvėrimą, įrengti Lentvario ir Užutrakio aptvėrimus, įrengti apsaugos įrangas su stebėjimo punktais).
6. Įrengti Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės sodybų lankytojams ir juose vykstančių masinių renginių dalyviams trumpalaikio poilsio aikšteles (automobilių aikšteles) su apsauga, WC, telefonais.
7. Įrengti bendrą Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės sodybų informacinę pažintinio turizmo sistemą.
8. Visą projekto laikotarpį vykdyti informacinę švietėjišką veiklą (laidos, leidiniai ir kt.).
9. Pritaikant objektus turizmui ir rekreacijai, pritraukti investuotojus, galinčius teikti, pvz., maitinimo paslaugas kavinukėse.
10. Įrengti parkų - žaliosios architektūros - restauracijos bendrąjį medelyną, žydinčių parko augalų daigyną ir pan.
11. Įkurti Užutrakyje parkų restauracijos centrą - mokyklą praktikams.
* * *
Plytomis išrenkamos Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos 2019 m. liepos 24 d.:
Džiaugsmą, kad kelis dešimtmečius griūti palikti Lentvario dvaro sodybos rūmai (uniklaus kodas 22202) šiandien pagaliau restauruojami ir taps prieinami visuomenei, deja, temdo nerimas, kad autentišką stogo formą gali sudarkyti stiklinis naujadaras.
Kituose dvaro pastatuose įsikūrusių žmonių ūkeliai pasitinka šio kultūros paminklo lankytoją žanriniais vaizdais, kalbančiais ne apie E. F. Andrė parko idėją, bet apie skurdžią buitį ir dvarų sodybų naikinimą, pradėtą sovietinės nacionalizacijos ir tęsiamą mūsų laikais.
Panaši padėtis ir Trakų Vokės dvaro sodyboje - valstybės saugomame nacionalinės reikšmės kultūros paveldo komplekse (unikalus kodas 923) su E. F. Andre sukurtu parku (unikalus kodas 24992): net centrinė sodybos dalis prie pat rūmų užstatoma ir skaidoma gyvatvorėmis, o istorinis parterio takas užtvertas, privatizuotų pastatų savininkams taip žymintis savo teritorijas.
Tokią kakofoniją ir išskirtinės vertės E. F. Andrė palikimo naikinimą nulėmė neatsakingas, o kartais ir neskaidrus privatizavimas, kai nusitaikyta net ir į tai, ką Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo nusprendusi išsaugoti visuomenei kaip ypatingai vertingus ir todėl nedalomus kultūros paminklus, kurių vientisumas neturi būti pažeistas.
Privatizavimo ypatumai
Palangos, Trakų Vokės ir Užutrakio dvaro sodybos bei Lentvario dvaro sodybos teritorija negali būti privatizuojamos - taip buvo nustatyta 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą" (Žin., 1992, Nr. 17-491), kuriuo patvirtintas vertingiausių ir todėl neprivatizuojamų dvarų sodybų sąrašas.
Tačiau netrukus šį sąrašą imtasi trumpinti.
Trakų Vokės dvaro sodybai lemtingu tapo 1993 m. gegužės 27 d. tuomečių ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus bei Kultūros ir švietimo ministro Dainiaus Trinkūno nutarimas Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos" (Žin., 1993, Nr. 18-460), kuriuo ji buvo išbraukta iš neprivatizuojamų paminklų sąrašo ir „perkelta" į neprivatizuojamų teritorijų sąrašą.
Įkandin Traku rajono savivaldybės taryba 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 59 leido privatizuoti pastatus visose Trakų rajone buvusiose istorinėse dvarų sodybose, tarp jų ne tik Lentvaryje, bet ir Užutrakyje, nepaisant to, kad jis buvo įrašytas į neprivatizuojamų paminklų sąrašą (žr.: sprendimas dėl privatizavimo; priedas).
Šį neteisėtą savo sprendimą Trakų rajono savivaldybės taryba panaikino tik 2002-iais (žr.: 2002-11-28 sprendimas Nr. S1-168) - po to, kai Trakų istorinis nacionalinis parkas kreipėsi į teismą, o Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė raštišką reikalavimą (žr.: VAVA 2002-03-07 nurodymas Nr. 14-T).
Deja, Trakų Vokės ir Lentvario neapsaugojo niekas, todėl šiuose ansambliuose buvo privatizuoti ne tik paminkliniai pastatai, bet ir sovietmečio namai, šiltnamiai, sandėliukai, pašiūrės ir kt.
Dar daugiau - net ir sovietmečiu saugota Lentvario parko dalis šiandien yra padalinta bene į dešimt žemės sklypų, o vien Trakų Vokės dvaro sodybos centrinėje dalyje suformuoti penki dideli sklypai (Žalioji a. Nr. 2, Nr. 14A, 15 ir Eduardo Andrė g. Nr. 29, Vilnius).
Kaip tai tapo įmanoma - nežinia, nes E. F. Andrė parkai pagal įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus turėtų priklausyti išimtinai valstybės nuosavybei, visų jų teritorijos tebėra neprivatizuojamos (žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CDFBD48D2F0D/asr; Lentvario ir Trakų Vokės sodybos yra įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą, galiojantį "Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų" sąrašą).
Ką siūlė ir siūlo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
Nepaisant apverktinos padėties Lentvario ir Trakų Vokės dvarų sodybose, šiandien dar anksti laidoti idėją sukurti E. F. Andrė parkų kelią - brandžiausi šio iškilaus kraštovaizdžio architekto kūriniai yra pernelyg didelė vertybė, ir bent dalį šiuos parkus žalojančių dalykų dar galima pataisyti.
Todėl Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija siūlo numatyti E. F. Andrė parkų kelią ir pateikti detalizuotus jo sprendinius rengiant TINP planavimo schemos atnaujinimą, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 3 d. Trakų raj. savivaldybėje įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdyje. Verta prisiminti, kad 2008-iais parengtoje TINP planavimo schemoje buvo numatyta Lentvario dvaro sodybą įtraukti į TINP teritoriją.
Galvojant apie ateitį, verta grįžti ir prie anksčiau TINP direkcijos teiktų pasiūlymų, kurie lieka aktualūs ir šiandien.
2013-iais TINP direkcija pateikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai paraišką projektui "Eduardo Fransua Andrė šiaurės parkų kelias: nuo koncepcijos - įgyvendinimo link", kurio tikslas - parengti ir pristatyti plačiajai visuomenei koncepciją, apimančią ne tik keturis Lietuvoje esančius E. F. Andrė parkus, bet ir jo palikimą Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.
Planuota, kad Lietuvos specialistai su partneriais iš Vilanovo rūmų - muziejaus ir W. Weisso muziejaus - fondo atliks Trakų Vokės, Užutrakio, Lentvario ir Palangos dvarų sodybų socio-ekonominės ir kultūrinio turizmo būklės tyrimus, išanalizuos jų kompleksinio vystymo galimybes, surinks ir apibendrins duomenis apie E. F. Andrė palikimo būklę kaimyninėse šalyse, o šios medžiagos pagrindu parengs koncepciją, kur per Lietuvos parkus nusidriekęs kultūrinis maršrutas bus suvokiamas kaip tarptautinio E. F. Andrė šiaurės parkų kelio dalis.
Tikėtasi, kad tai išjudins bendram darbui dvarų palikimo valdytojus, mokslininkus, verslininkus, valstybės bei savivaldos institucijas, kurie sutelktomis jėgomis imsis vystyti šalia Lietuvos sostinės natūraliai egzistuojantį, bet neišryškintą ir apleistą kultūros kelią, turintį perspektyvą tapti tarptautiniu reiškiniu, o šis judėjimas taps geruoju pavyzdžiu kitiems ir padės išvengti vertingiausių dvarų ansamblių vulgarizavimo, ypač žalojančio rūmų interjerus ir žaliąją architektūrą - parkus.
Deja, tada valstybė neskyrė finansavimo E. F. Andrė šiaurės parkų kelio koncepcijos sukūrimui.
Kai kuriuos konkrečius darbus, kuriuos reiktų atlikti, kuriant E. F. Andrė parkų kelią, TINP direkcija įvardijo 2008-iais bendraudama su Vilniaus apskrities viršininko administracija:
1. Sutvarkyti kelią, jungiantį Užutrakį ir Lentvarį (apie 7 km) bei Lentvarį ir Traku Vokę (apie 7 km), įrengiant gerą kelią automobiliams ir dviračių taką, kurį būtų galima sujungti su Vilniaus miesto dviračių taku. Kelyje Užutrakis - Lentvaris - Trakų Vokė įrengti infrastruktūrą su trumpalaikio poilsio aikštelėmis, kavinukėmis ir t. t.
2. Panaikinti Lentvario dvaro sodybą kertantį tranzitinį kelią ir įrengti paminklo apvažiavimą pietinėje (pagal galiojantį Lentvario bendrąjį planą) ar šiaurinėje dalyje.
3. Sutvarkyti Užutrakio privažiavimo kelią ir tranzitinę atkarpą parko teritorijoje.
4. Panaikinti Trakų Vokės tranzitinį kelią parko teritorijoje.
5. Įrengti Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės sodybų teritorijų apsaugos sistemą (restauruoti Trakų Vokės aptvėrimą, įrengti Lentvario ir Užutrakio aptvėrimus, įrengti apsaugos įrangas su stebėjimo punktais).
6. Įrengti Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės sodybų lankytojams ir juose vykstančių masinių renginių dalyviams trumpalaikio poilsio aikšteles (automobilių aikšteles) su apsauga, WC, telefonais.
7. Įrengti bendrą Užutrakio, Lentvario, Trakų Vokės sodybų informacinę pažintinio turizmo sistemą.
8. Visą projekto laikotarpį vykdyti informacinę švietėjišką veiklą (laidos, leidiniai ir kt.).
9. Pritaikant objektus turizmui ir rekreacijai, pritraukti investuotojus, galinčius teikti, pvz., maitinimo paslaugas kavinukėse.
10. Įrengti parkų - žaliosios architektūros - restauracijos bendrąjį medelyną, žydinčių parko augalų daigyną ir pan.
11. Įkurti Užutrakyje parkų restauracijos centrą - mokyklą praktikams.
* * *
Plytomis išrenkamos Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos 2019 m. liepos 24 d.:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
Buveinės adresas – Karaimų g. 5, LT-21104 Trakai Juridinio asmens kodas - 191835395 Tel.(8 528) 55 776, Faks. (8 528) 55 756 |
|