Publikavimas:
Valstybės žinios, 1992-10-31, Nr. 30-950
Statusas: Įsigalioja nuo 1992-10-06
Valstybės žinios, 1992-10-31, Nr. 30-950
Statusas: Įsigalioja nuo 1992-10-06
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1992 m. spalio 6 d. Nr. 735
Vilnius
Vilnius
DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ RESPUBLIKINĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS URBANISTIKOS PAMINKLŲ TERITORIJOSE
Siekdama, kad nuosavybės teisių atstatymo, objektų privatizavimo ir žemės reformos procesai miestuose būtų vykdomi pagal paminklosaugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus.
Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas;
1.2. sklypai, sudarantys respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo (senamiesčio) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklo kvartalą, negali būti skaidomi, jeigu tai prieštarauja sklypų išplanavimo projektuose nustatytoms paminklosauginėms sklypų naudojimo sąlygoms.
Jeigu šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų teritorijų išplanavimo projektuose numatomi žemės sklypai yra didesni negu leidžiama suteikti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, miesto (rajono) valdyba neprivatizuotiną (negrąžintiną) šių sklypų dalį turi ne konkurso būdu išnuomoti privatizuojamos (grąžinamos) jų dalies naudotojams (savininkams).
2. Pavesti Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo patvirtinti respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala
Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto registro numeris
010792000004
1. Nustatyti, kad:
1.1. grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus.
Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas;
1.2. sklypai, sudarantys respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo (senamiesčio) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklo kvartalą, negali būti skaidomi, jeigu tai prieštarauja sklypų išplanavimo projektuose nustatytoms paminklosauginėms sklypų naudojimo sąlygoms.
Jeigu šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų teritorijų išplanavimo projektuose numatomi žemės sklypai yra didesni negu leidžiama suteikti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, miesto (rajono) valdyba neprivatizuotiną (negrąžintiną) šių sklypų dalį turi ne konkurso būdu išnuomoti privatizuojamos (grąžinamos) jų dalies naudotojams (savininkams).
2. Pavesti Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, per mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo patvirtinti respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų išplanavimo projektų rengimo instrukciją.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala
Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto registro numeris
010792000004
LIETUVOS RESPUBLIKA
TRAKŲ RAJONO VALDYBA
POTVARKIS
DĖL TRAKŲ SENAMIESČIO SKLYPŲ IŠPLANAVIMO PROJEKTO
1993-12-22 Nr.395v
Apsvarsčiusi valdybos tarybos posėdyje nutarta:
1. Patvirtinti Paminklų restauravimo instituto paruoštą Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą.
2. Patvirtintu projektu vadovautis visoms rajono ir Trakų miesto tarnyboms, vykdančioms žemės valdų nuosavybės teisių atstatymo ir privatizavimo darbus.
Valdytojas K. Vaitukaitis
Sekretorė L. Vinclav
S. Senulis, 51916
Trakų senamiestis
Sklypų ribų projektas
Darbas atliktas pagal Trakų istorinio nacionalinio parko užsakymą.
Tai yra sudėtinė Trakų ir Senųjų Trakų paminklinių teritorijų regeneravimo tarnybos programos dalis.
Šiame projekte panaudota medžiaga, surinkta PRPI tyrinėjant Trakų senamiestį 1983-84 m. ir 1990-92 m., LMSAMTI paruoštą Trakų istorinio nacionalinio parko koncepciją.
Atsižvelgiant į PRPI Trakų skyriuje paruoštus ir suderintus Vytauto gatvės užstatymo regeneravimo projektus, Birutės skersgatvio užstatymo pasiūlymus.
1984 m. paruošto Trakų genplano veikimas Trakų centrinei miesto daliai buvo sustabdytas 1988 m. Todėl į genplano pasiūlymus neatsižvelgėme.
Miesto ir atskirų sklypų istorinius planus surinko istorikė L. Balėnaitė. Buvo panaudota ir istoriko A. Baliulio 1973 m. ir 1983 m. surinkta medžiaga.
Projektą sudaro dvi dalys – sklypų ribų raidos analizė ir sklypų ribų projektas.
Sklypų ribų raidos analizė
(istorinis — atraminis sklypu planas)
Atlikta, remiantis 1846 m. Trakų miesto planu, 1844 m. centrinės miesto dalies planu, sudarytu inžinieriaus K. Macuro, 1950 m. toponuotrauka, 1948 m. ir dabartinės (1973-93 m.) inventorizacijos medžiaga.
1950 m. toponuotrauka ir 1948 m. inventorizacija, išskyrus kai kurias išimtis , atsispindi valdų ribas iki 1940 metų.
Visa ši medžiaga suvesta ant topografinio pagrindo M 1:500.
Brėžinyje pažymėtos archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų teritorijos. Šios teritorijos ne visos yra įteisintos įstatymu. Trakų pusiasalio pilies, buv. Pociejų (Oginskių) rūmų sklypų ribos pažymėtos pagal autorinio kolektyvo pasiūlymus, remiantis turima tyrimų medžiaga, bet nėra pakankamai tikslios. Reikėtų atlikti detalesnę analizę, jas patikslinti ir įstatymiškai pažymėti.
Apsvarsčiusi valdybos tarybos posėdyje nutarta:
1. Patvirtinti Paminklų restauravimo instituto paruoštą Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą.
2. Patvirtintu projektu vadovautis visoms rajono ir Trakų miesto tarnyboms, vykdančioms žemės valdų nuosavybės teisių atstatymo ir privatizavimo darbus.
Valdytojas K. Vaitukaitis
Sekretorė L. Vinclav
S. Senulis, 51916
Trakų senamiestis
Sklypų ribų projektas
Darbas atliktas pagal Trakų istorinio nacionalinio parko užsakymą.
Tai yra sudėtinė Trakų ir Senųjų Trakų paminklinių teritorijų regeneravimo tarnybos programos dalis.
Šiame projekte panaudota medžiaga, surinkta PRPI tyrinėjant Trakų senamiestį 1983-84 m. ir 1990-92 m., LMSAMTI paruoštą Trakų istorinio nacionalinio parko koncepciją.
Atsižvelgiant į PRPI Trakų skyriuje paruoštus ir suderintus Vytauto gatvės užstatymo regeneravimo projektus, Birutės skersgatvio užstatymo pasiūlymus.
1984 m. paruošto Trakų genplano veikimas Trakų centrinei miesto daliai buvo sustabdytas 1988 m. Todėl į genplano pasiūlymus neatsižvelgėme.
Miesto ir atskirų sklypų istorinius planus surinko istorikė L. Balėnaitė. Buvo panaudota ir istoriko A. Baliulio 1973 m. ir 1983 m. surinkta medžiaga.
Projektą sudaro dvi dalys – sklypų ribų raidos analizė ir sklypų ribų projektas.
Sklypų ribų raidos analizė
(istorinis — atraminis sklypu planas)
Atlikta, remiantis 1846 m. Trakų miesto planu, 1844 m. centrinės miesto dalies planu, sudarytu inžinieriaus K. Macuro, 1950 m. toponuotrauka, 1948 m. ir dabartinės (1973-93 m.) inventorizacijos medžiaga.
1950 m. toponuotrauka ir 1948 m. inventorizacija, išskyrus kai kurias išimtis , atsispindi valdų ribas iki 1940 metų.
Visa ši medžiaga suvesta ant topografinio pagrindo M 1:500.
Brėžinyje pažymėtos archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų teritorijos. Šios teritorijos ne visos yra įteisintos įstatymu. Trakų pusiasalio pilies, buv. Pociejų (Oginskių) rūmų sklypų ribos pažymėtos pagal autorinio kolektyvo pasiūlymus, remiantis turima tyrimų medžiaga, bet nėra pakankamai tikslios. Reikėtų atlikti detalesnę analizę, jas patikslinti ir įstatymiškai pažymėti.
SKLYPŲ RIBŲ PROJEKTAS
Pirmajame brėžinyje – sklypų ribų analizėje – akivaizdžiai matome, kada kuris sklypas susiformavo. Tuo remdamiesi, išskyrėme dvi pagrindines ribų kategorijas – istorines, autentiškas ribas, kurios nekito nuo to laiko, kai sklypas susiformavo, ir vėlyvas, atsitiktinės ribos.
Šios dvi ribų kategorijos savo ruožtu skirstomos dar į tris kategorijas - esamas, projektuojamas ir siūlomas atstatyti perspektyvoje.
Įstatymu saugomos turi būti:
esamos istorinės;
atstatomos istorinės
ir perspektyvoje atstatomos istorinės (kai bus atstatytos) sklypų ribos.
Sklypai pagal jų susiformavimo laiką, skirstomi į keturias grupes:
1) valdas, susiformavusias XV-XVII a.,
2) sklypus, susiformavusius XIX a. I p., nepakitusius arba labai mažai pakitusius (nors užstatymas kai kur yra vėlyvesnis);
3) sklypus, susiformavusius XX amžiaus pradžioje, nepakitusius arba labai mažai pakitusius;
4) sklypus, susiformavusius po II-ojo Pasaulinio karo.
Kiekviename sklype tai pažymėta atskiru ženklu. Remdamiesi 1984 metų Trakų senamiesčio regeneracijos projekte pateiktu pastatų įvertinimu, jį šiek tiek pakoregavę, atsižvelgdami į per pastaruosius metus atliktus atskirų pastatų ir kvartalų tyrimus, nustatėme septynias sklypų paminklotvarkos rėžimo kategorijas, kurios pažymėtos raidėmis:
A - kultūros paminklu rezervatai - tai yra pilių, archeologijos paminklų, kapinių, spėjamų paminklų teritorijos, kuriose leidžiami tik konservavimo restauravimo darbai, atlikus kruopščius natūros tyrimus. Žemės ūkio darbai čia neleidžiami. Leidžiamas tik pievų šienavimas;
B - konservuojamas esamas užstatymas - tai valdos, kuriose turi būti saugomi visi išlikę struktūros elementai, tiek pagrindiniai, tiek ir pagalbiniai pastatai, ir autentiškos mažosios architektūros formos (tvoros, šuliniai, grindiniai).
Statinių rekonstrukcijai ir nauja statyba čia neleistina. Statiniai tvarkomi, laikantis restauracinių principų. Galimas sunykusių istorinių elementų atkūrimas;
C - autentiškas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementu rekonstrukcija, papildymas - tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiški struktūros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktūros dalys. Nauja statyba neleidžiama;
D - saugomas tradicinis užstatymo charakteris - šiuose sklypuose atskiri struktūros elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami, papildomi, tačiau neturi keistis jų mastelis ir tradicinės architektūros išraiška (neturi didėti namų aukštingumas, išlikti šlaitiniai stogai, siūlome fasadų apdailai naudoti medieną);
E - atkuriamas sunaikintas istorinis užstatymas - tai išnykusios valdos, kurias siūlome atstatyti, arba esamos valdos, kurių užstatymo charakteris dėl modernios architektūros intervencijos visai pasikeitė;
Istorinio užstatymo atkūrimas galimas tiek maketo principu (atstatymas pagal ikonografinę medžiagą), tiek projektuojant naujus statinius, laikantis bendrų reikalavimu senamiesčiui (žiūr. p. D);
F - užstatymas rekonstruojamas, derinant, prie senamiesčio architektūros charakterio - tai daugiausia sklypai, susiformavę tarybiniu laikotarpiu, užstatyti tipiniais pastatais, labai disponuojančiais su tradiciniu senamiesčio architektūros charakteriu. Vykdant šių valdų užstatymo rekonstrukciją reikia numatyti nevertingu struktūros elementu nugriovimą ir pastatų plokščiais stogais uždengimą, šlaitiniais stogais, kai kur mažinant jų aukštingumą.
G - sklypai skiriami rekreacijai - tai ežerų apsaugos juostos, miesto žalieji plotai, susiformavę per pastaruosius metus, senamiesčio ir pilių apžvalgos aikštelės. Nauja statyba šiuose sklypuose neleidžiama, galima mažoji architektūra.
Režimo kategorijos pažymėtos kiekviename sklype. Pagal Trakų istorijos muziejaus archeologės B.Lisauskaitės pateiktą Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio intensyvumo zonavimą kiekvienam sklypui nurodytas ir archeologinis režimas. Režimo aprašymas pateiktas priede Nr. 2. Projekte yra pateikti ir autorinio kolektyvo pasiūlymai dėl valdų privatizacijos senamiestyje - išskirtos privatizuojamos ir neprivatizuojamos valdos. Neturėtų būti privatizuojamos dabar privačiu piliečių naudojamos žemės, kurios įeina į svarbiausių archeologijos ir architektūros paminklų teritorijas. Tai namo Kęstučio g. Nr. 5 sklypas ir namų Karaimu g. Nr. 7, 9,11, 13 sklypai, kurie yra pusiasalio pilies buv. fosoje. Namo Karaimų gatvėje Nr. 2 sklypo dalis, įeinanti į buv. Pociejų (Oginskių) rūmų teritoriją, namu Bernardinu gatvėje pietinė sklypų dalis, įeinanti į Skaisčiausiosios Dievo Motinos Gimimo cerkvės ir vienuolyno teritoriją.
Dūdakalnio teritorija ir valdos, esančios buv. Rotušės zonoje, kaip labai vertingos architektūriniu požiūriu, taip pat neturėtų būti privačios (namų Vytauto g. Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5, Nr.7 sklypai). Pagal istorinę medžiagą kvartalo tarp Trakų ir Vytauto gatvių nuo buv. Trakų ir Vytauto gatvių sankryžos į pietus iki Kudirkos gatvės žemė priklausė miestui. Siūlytume išlaikyti ir dabar („Bernorincenaja zembia“ - išrašas iš namo, stovėjusio Trakų gatvėje buv. Nr. 10, inventor. bylos, pirkimo - pardavimo aktą).
Priede Nr. l pateiktas trumpas kiekvieno sklypo ribų pasiūlymų aprašymas.
Paruošė projekto vyr. architektė Giedrė Filipavičienė
Šios dvi ribų kategorijos savo ruožtu skirstomos dar į tris kategorijas - esamas, projektuojamas ir siūlomas atstatyti perspektyvoje.
Įstatymu saugomos turi būti:
esamos istorinės;
atstatomos istorinės
ir perspektyvoje atstatomos istorinės (kai bus atstatytos) sklypų ribos.
Sklypai pagal jų susiformavimo laiką, skirstomi į keturias grupes:
1) valdas, susiformavusias XV-XVII a.,
2) sklypus, susiformavusius XIX a. I p., nepakitusius arba labai mažai pakitusius (nors užstatymas kai kur yra vėlyvesnis);
3) sklypus, susiformavusius XX amžiaus pradžioje, nepakitusius arba labai mažai pakitusius;
4) sklypus, susiformavusius po II-ojo Pasaulinio karo.
Kiekviename sklype tai pažymėta atskiru ženklu. Remdamiesi 1984 metų Trakų senamiesčio regeneracijos projekte pateiktu pastatų įvertinimu, jį šiek tiek pakoregavę, atsižvelgdami į per pastaruosius metus atliktus atskirų pastatų ir kvartalų tyrimus, nustatėme septynias sklypų paminklotvarkos rėžimo kategorijas, kurios pažymėtos raidėmis:
A - kultūros paminklu rezervatai - tai yra pilių, archeologijos paminklų, kapinių, spėjamų paminklų teritorijos, kuriose leidžiami tik konservavimo restauravimo darbai, atlikus kruopščius natūros tyrimus. Žemės ūkio darbai čia neleidžiami. Leidžiamas tik pievų šienavimas;
B - konservuojamas esamas užstatymas - tai valdos, kuriose turi būti saugomi visi išlikę struktūros elementai, tiek pagrindiniai, tiek ir pagalbiniai pastatai, ir autentiškos mažosios architektūros formos (tvoros, šuliniai, grindiniai).
Statinių rekonstrukcijai ir nauja statyba čia neleistina. Statiniai tvarkomi, laikantis restauracinių principų. Galimas sunykusių istorinių elementų atkūrimas;
C - autentiškas užstatymas konservuojamas, galima atskirų elementu rekonstrukcija, papildymas - tai sklypai, kuriuose saugomi pagrindiniai autentiški struktūros elementai, vėlesni nevertingi elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami ir atstatomos sunykusios struktūros dalys. Nauja statyba neleidžiama;
D - saugomas tradicinis užstatymo charakteris - šiuose sklypuose atskiri struktūros elementai gali būti perstatomi, rekonstruojami, papildomi, tačiau neturi keistis jų mastelis ir tradicinės architektūros išraiška (neturi didėti namų aukštingumas, išlikti šlaitiniai stogai, siūlome fasadų apdailai naudoti medieną);
E - atkuriamas sunaikintas istorinis užstatymas - tai išnykusios valdos, kurias siūlome atstatyti, arba esamos valdos, kurių užstatymo charakteris dėl modernios architektūros intervencijos visai pasikeitė;
Istorinio užstatymo atkūrimas galimas tiek maketo principu (atstatymas pagal ikonografinę medžiagą), tiek projektuojant naujus statinius, laikantis bendrų reikalavimu senamiesčiui (žiūr. p. D);
F - užstatymas rekonstruojamas, derinant, prie senamiesčio architektūros charakterio - tai daugiausia sklypai, susiformavę tarybiniu laikotarpiu, užstatyti tipiniais pastatais, labai disponuojančiais su tradiciniu senamiesčio architektūros charakteriu. Vykdant šių valdų užstatymo rekonstrukciją reikia numatyti nevertingu struktūros elementu nugriovimą ir pastatų plokščiais stogais uždengimą, šlaitiniais stogais, kai kur mažinant jų aukštingumą.
G - sklypai skiriami rekreacijai - tai ežerų apsaugos juostos, miesto žalieji plotai, susiformavę per pastaruosius metus, senamiesčio ir pilių apžvalgos aikštelės. Nauja statyba šiuose sklypuose neleidžiama, galima mažoji architektūra.
Režimo kategorijos pažymėtos kiekviename sklype. Pagal Trakų istorijos muziejaus archeologės B.Lisauskaitės pateiktą Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio intensyvumo zonavimą kiekvienam sklypui nurodytas ir archeologinis režimas. Režimo aprašymas pateiktas priede Nr. 2. Projekte yra pateikti ir autorinio kolektyvo pasiūlymai dėl valdų privatizacijos senamiestyje - išskirtos privatizuojamos ir neprivatizuojamos valdos. Neturėtų būti privatizuojamos dabar privačiu piliečių naudojamos žemės, kurios įeina į svarbiausių archeologijos ir architektūros paminklų teritorijas. Tai namo Kęstučio g. Nr. 5 sklypas ir namų Karaimu g. Nr. 7, 9,11, 13 sklypai, kurie yra pusiasalio pilies buv. fosoje. Namo Karaimų gatvėje Nr. 2 sklypo dalis, įeinanti į buv. Pociejų (Oginskių) rūmų teritoriją, namu Bernardinu gatvėje pietinė sklypų dalis, įeinanti į Skaisčiausiosios Dievo Motinos Gimimo cerkvės ir vienuolyno teritoriją.
Dūdakalnio teritorija ir valdos, esančios buv. Rotušės zonoje, kaip labai vertingos architektūriniu požiūriu, taip pat neturėtų būti privačios (namų Vytauto g. Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5, Nr.7 sklypai). Pagal istorinę medžiagą kvartalo tarp Trakų ir Vytauto gatvių nuo buv. Trakų ir Vytauto gatvių sankryžos į pietus iki Kudirkos gatvės žemė priklausė miestui. Siūlytume išlaikyti ir dabar („Bernorincenaja zembia“ - išrašas iš namo, stovėjusio Trakų gatvėje buv. Nr. 10, inventor. bylos, pirkimo - pardavimo aktą).
Priede Nr. l pateiktas trumpas kiekvieno sklypo ribų pasiūlymų aprašymas.
Paruošė projekto vyr. architektė Giedrė Filipavičienė
TRUMPAS SKLYPŲ RIBŲ APRAŠYMAS
Priedas Nr. 1.1.
Priedas Nr. 1.2.
Priedas Nr. 1.3.
Priedas Nr. 1.4.
Priedas Nr. 1.5.
Priedas Nr. 1.6.
Priedas Nr. 1.7.
Priedas Nr. 1.8.
Priedas Nr. 1.9.
Priedas Nr. 1.10.
Priedas Nr. 1.11.
Priedas Nr. 1.12.
Priedas Nr. 1.13.
Priedas Nr. 1.14.
Priedas Nr. 1.15.
Priedas Nr. 1.16.
Priedas Nr. 1.17.
Priedas Nr. 1.18.
Priedas Nr. 1.19.
Aprašymą paruošė autorinis kolektyvas:
B. Biekšienė
V. Dabašinskaitė
A. Steponavičius
G. Filipavičienė
Pastaba:
Sklypo susiformavimo laikas (p. 3) nustatytas pagal šiuo metu turimus tikslius istorinius duomenis. Kai kuriais atvejais yra žinoma, kad sklypo užstatymas yra ankstyvesnis, o kai kuriais – vėlyvesnis, tačiau šiame darbe nagrinėjama tik sklypo raida, neanalizuojant pastatų.
Priedas Nr. 2.
B. Biekšienė
V. Dabašinskaitė
A. Steponavičius
G. Filipavičienė
Pastaba:
Sklypo susiformavimo laikas (p. 3) nustatytas pagal šiuo metu turimus tikslius istorinius duomenis. Kai kuriais atvejais yra žinoma, kad sklypo užstatymas yra ankstyvesnis, o kai kuriais – vėlyvesnis, tačiau šiame darbe nagrinėjama tik sklypo raida, neanalizuojant pastatų.
Priedas Nr. 2.
TRAKŲ SENAMIESČIO KULTŪRINIO SLUOKSNIO INTENSYVUMO ZONAVIMAS
Režimas pagal archeologinį senamiesčio zonavimą
I zona - intensyvus kultūrinis sluoksnis leidžiami tik archeologijos tyrimai nauja statyba negalima
II zona - intensyvus kultūrinis sluoksnis statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus
III zona - neintensyvus kultūrinis sluoksnis statybos darbai leidžiami atliekant archeologinę priežiūrą
Paruošė
Trakų istorijos muziejaus archeologė B. Lisauskaitė
Archeologas S. Senulis
I zona - intensyvus kultūrinis sluoksnis leidžiami tik archeologijos tyrimai nauja statyba negalima
II zona - intensyvus kultūrinis sluoksnis statybos darbai leidžiami tik atlikus archeologinius tyrimus
III zona - neintensyvus kultūrinis sluoksnis statybos darbai leidžiami atliekant archeologinę priežiūrą
Paruošė
Trakų istorijos muziejaus archeologė B. Lisauskaitė
Archeologas S. Senulis
