Rőmeriai – didikai, patriotai, mecenatai, dailininkai, muzikai, literatai
Trakų bazilikos Rőmerių koplyčia žavi mus subtiliu klasicizmu, o koplyčios sienose įmūrytos memorialinės lentos pasakoja garsios Lietuvos didikų giminės istoriją. Šeimos legenda byloja, jog Berentas Rőmeris 1223 metais su kunigaikščio Albero Saksoniečio riteriais atvyko į Livoniją. Vėliau jo palikuonys tarnavo Livonijos ordino magistrui. 1620 metais švedams užgrobus Kuršą neteko savo žemių, persikėlė į Lietuvą ir čia giminė giliai įleido šaknis. Rőmeriai tapo Trakų žemės teisėjais, vėliavininkais ir pakamariais, o XIX a. išgarsėjo kaip karšti patriotai, masonai, visuomenininkai, švietėjai ir mecenatai. Jie reiškėsi muzikoje ir literatūroje, nė vienoje kitoje didikų giminėje nebuvo tiek dailininkų, kaip Rőmerių. Dailininkų dinastijos pradininku pagrįstai laikomas Edvardas Jonas Rőmeris (1806-1878), dailę studijavęs Vilniaus universitete pas garsų dailininką Joną Rustemą. Polinkį dailei jis paveldėjo iš savo tėvo Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Mykolo Juozapo Rőmerio (1778-1853), kuris turėjo puikų meninį išsilavinimą, gražiai piešė bei rūpinosi gabiais dailei jaunuoliais. Edvardo Jono Rőmerio sūnus Alfredas Rőmeris (1832-1897) tapo vienų iškiliausių XIX a. antrosios pusės Lietuvos dailininkų. Talentingas portretistas, skulptorius, kultūros paveldo tyrėjas ir puoselėtojas buvo itin spalvinga, ryški asmenybė. Būsimasis dailininkas gimė 1832 m. balandžio 16 d. Vilniuje Edvardo Jono Rőmerio (1806 -1878) ir Onos Bialozaraitės - Rőmerienės (1805-1834) šeimoje. 1834 m. nuo džiovos mirė jo motina, 1839 m. už anticarinę veiklą į Rusijos gilumą buvo ištremtas tėvas, tad Alfredą augino seneliai Rachelė Raés - Rőmerienė ir Mykolas Juozapas Rőmeris, turtingas žemvaldys, Vilniau gubernijos bajorų maršalka, garsios masonų ložės „Uolusis lietuvis" meistras. Pradinį išsilavinimą Alfredas įgijo namuose. 1844 m. mokėsi piešti pas dailininką Vincentą Dmachauską. 1845-1850 m. mokėsi Vilniaus bajorų institute, kuriame dailę dėstė iškilus Romantizmo epochos tapytojas Kanutas Ruseckas. Baigęs mokslus išvyko pas tėvą į Vologdos guberniją, kur pragyveno kelerius metus. Vėliau grižo į Lietuvą ir toliau lavino gabumus vadovaujamas dailininko Jono Zenkevičiaus, su kuriuo 1857 m. išvyko į dvejų metų kelionę po Europos meno centrus. Aplankė Dresdeną, Leipcigą, Berlyną, Kelną, Briuselį, Ostendę, Antverpeną. Buvo išsinuomojęs tapybos studijas Paryžiuje ir Romoje. 1859 m. grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kriaunų dvare prie Rokiškio, kur ūkininkavo ir kūrė. 1864-1865 m. kalintas Dinaburgo (dabar Daugpilio) tvirtovėje, nes buvo apkaltintas sukilėlių rėmimu, priklausymu slaptoms organizacijoms, rengusioms pasipriešinimą caro valdžiai. Jo dvaras buvo sekvestruotas. 1869-1874 m. dailininkas gyveno užsienyje. Paryžiuje pas garsų portretistą Leoną Bonnat mokėsi tapybos, o pas Antonį Oleszyńskį – grafikos. Nuo 1871 m. studijavo dailę Miuncheno dailės akademijoje. 1874 m. sugrįžęs į Lietuvą vedė Vandą Sulistrovskytę (1853-1944). 1875 m. jiems gimė vienturtė duktė Elena. Su šeima dailininkas apsigyvena žmonos dvare Karolinave, Pastovių r., Baltarusijoje, kur, kaip prisimena duktė, „stengėsi suderinti menininko pašaukimą ir kūrybą su agronomija, o keliautojo ir pasaulio piliečio įpročius – su archajiškais kaimynų dvarininkų papročiais". 1884 m. persikėlė gyventi į Krokuvą, tiek dėl meninės veiklos, tiek dėl dukros išsimokslinimo. Krokuvoje Alfredas Rőmeris įsiliejo į aktyvų visuomeninį gyvenimą: buvo Meno istorijos komisijos prie Mokslų akademijos nariu, Tapytojų ir skulptorių klubo pirmininku, publikavo straipsnius apie Slucko juostas, Vilniaus bažnyčių freskas, aktyviai dalyvavo meno parodose. 1894 m. grįžo į Karolinavo dvarą, kur mirė 1897 m. sausio 24 d. Palaidotas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios Rőmerių koplyčioje.
Trakai Alfredo Rőmerio kūryboje
Alfredas Rőmeris nelaikė savęs tikruoju dailininku, tačiau į meną žiūrėjo labai rimtai. Jis tikslingai siekė portretisto karjeros, daug portretavo savo gimines ir artimus draugus. Jo portretai atspindi atskirus dailininko gyvenimo etapus: italų tipai – iš studijų ir kelionių Romoje laikų, kalėjimo draugai – iš Dinaburgo tvirtovės, draugų ir giminių portretai – iš Kriaunų ir Karolinavo dvarų, Vilniaus aplinkos. Alfredas dirbo ne tik tapybos, bet ir grafikos, skulptūros srityse, sukūrė nemažai portretinių medalionų. Jo kūrybai būdingas realistinis piešinys, subtilus šviesos ir šešėlių žaismas. Dailininkas daug keliavo fiksuodamas Lietuvos miestų ir miestelių vaizdus. Atvykęs į Trakus Alfredas Rőmeris nupiešė kelis piešinius. Vienas iš jų ypač vertingas, nes jame pavaizduoti neišlikę Trakų bernardinų Šv. Mikalojaus bažnyčios griuvėsiai. Mūrinė bažnyčia buvo pastatyta ant kalvos, Bernardinų vienuolyno teritorijoje XVIII a. viduryje. XIX a pirmoje pusėje caro valdžios sprendimu uždarius vienuolyną, šventovė buvo apleista, o apie 1883 m. nugriauta. Šv. Mikalojaus bažnyčia, užfiksuota Alfredo Rőmerio, turėjo vėlyvojo baroko ir klasicizmo architektūros bruožų. Kitas dailininko piešinys vaizduoja ant aukštos kalvos stovinčią Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Kaip žinoma, bažnyčią 1409 metais fundavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Pirmoji bažnyčia pastatyta gotikiniu stiliumi, tačiau per XVII-XVIII a. istorinius neramumus buvo ne kartą apiplėšta ir nuniokota. Vėliau atstatyta klasicizmo sliliumi, o 1700 metais LDK artilerijos generolo Mato Römerio (1606?-1699) sūnų Mato (1655-1718) ir Jurgio iniciatyva ir jų lėšomis prie jos pietinės sienos pristatyta Römerių giminės koplyčia. Alfredo Rőmerio piešinys, pieštas plunksna ir tušu, vaizduoja aukšta mūro siena apjuostą bažnyčios pagrindinį fasadą su bokštais. Piešinys realistinis, pieštas tušu ir plunksna.
Nadežda Zajančkovskaja, TINP direkcijos archyvarė
Literatūra:
Babušis I. Bajoriškieji virsmai ir kartų kaita XIX a. viduryje ir antroje pusėje: dailininkai Rőmeriai. - K., 2010.
Aleksandravičius E. XIX amžiaus profiliai. - V., 2000.
Trakai Alfredo Rőmerio kūryboje
Alfredas Rőmeris nelaikė savęs tikruoju dailininku, tačiau į meną žiūrėjo labai rimtai. Jis tikslingai siekė portretisto karjeros, daug portretavo savo gimines ir artimus draugus. Jo portretai atspindi atskirus dailininko gyvenimo etapus: italų tipai – iš studijų ir kelionių Romoje laikų, kalėjimo draugai – iš Dinaburgo tvirtovės, draugų ir giminių portretai – iš Kriaunų ir Karolinavo dvarų, Vilniaus aplinkos. Alfredas dirbo ne tik tapybos, bet ir grafikos, skulptūros srityse, sukūrė nemažai portretinių medalionų. Jo kūrybai būdingas realistinis piešinys, subtilus šviesos ir šešėlių žaismas. Dailininkas daug keliavo fiksuodamas Lietuvos miestų ir miestelių vaizdus. Atvykęs į Trakus Alfredas Rőmeris nupiešė kelis piešinius. Vienas iš jų ypač vertingas, nes jame pavaizduoti neišlikę Trakų bernardinų Šv. Mikalojaus bažnyčios griuvėsiai. Mūrinė bažnyčia buvo pastatyta ant kalvos, Bernardinų vienuolyno teritorijoje XVIII a. viduryje. XIX a pirmoje pusėje caro valdžios sprendimu uždarius vienuolyną, šventovė buvo apleista, o apie 1883 m. nugriauta. Šv. Mikalojaus bažnyčia, užfiksuota Alfredo Rőmerio, turėjo vėlyvojo baroko ir klasicizmo architektūros bruožų. Kitas dailininko piešinys vaizduoja ant aukštos kalvos stovinčią Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Kaip žinoma, bažnyčią 1409 metais fundavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Pirmoji bažnyčia pastatyta gotikiniu stiliumi, tačiau per XVII-XVIII a. istorinius neramumus buvo ne kartą apiplėšta ir nuniokota. Vėliau atstatyta klasicizmo sliliumi, o 1700 metais LDK artilerijos generolo Mato Römerio (1606?-1699) sūnų Mato (1655-1718) ir Jurgio iniciatyva ir jų lėšomis prie jos pietinės sienos pristatyta Römerių giminės koplyčia. Alfredo Rőmerio piešinys, pieštas plunksna ir tušu, vaizduoja aukšta mūro siena apjuostą bažnyčios pagrindinį fasadą su bokštais. Piešinys realistinis, pieštas tušu ir plunksna.
Nadežda Zajančkovskaja, TINP direkcijos archyvarė
Literatūra:
Babušis I. Bajoriškieji virsmai ir kartų kaita XIX a. viduryje ir antroje pusėje: dailininkai Rőmeriai. - K., 2010.
Aleksandravičius E. XIX amžiaus profiliai. - V., 2000.
