Tarptautinės savanorystės dienos proga norisi pasveikinti visus, savo darbu ir geromis mintimis prisidėjusius
prie Užutrakio parko tvarkymo. Pasveikinti ir padėkoti už pagalbą, pasitikėjimą ir naujas patirtis, kurias
dovanojote mums, nes darbas su savanoriais – pakankamai nauja sritis, kurią dar tik atrandame ir bandome
prisijaukinti. Šiais metais dėl Ukrainoje vykstančio karo tarptautinei savanorystei, į kurią dėjome dideles viltis,
iškilo grėsmė. Tačiau, kaip sakoma, kai Dievas uždaro duris, jis atidaro langą. Šiuo langu tapo bendradarbės
Rasos Kalinauskaitės atrasta organizacija „Sava platforma“, per kurią mus pasiekė daugybė motyvuotų
nuostabių žmonių.
Taigi, šiek tiek statistikos: 2022 metais Užutrakio parke įvyko 21 talka, talkose dalyvavo 273 savanoriai.
Ypatingai dėkingi esam Danske bankui, surengusiam pas mus net 17 talkų. Taip pat dėkojame „Rocket Software Lithuania“, „IT Resilience”, “BCM”, “MobilePay AS”, “Ignitis”, “Lietuvos draudimo” darbuotojams ir tuo metu visiškai nepriklausomai Vilmai A., ravėjusiems Užutrakio parko senovinių rožių ir erškėčių kolekciją bei parterio takus, grėbusiems lapus, tvarkiusiems išvirtusius medžius, sodinusiems rožes ir alyvas, plovusiems rūmų langus ir veidrodžius. Ir tai nėra galutinis talkų ir nuveiktų darbų sąrašas, kadangi dar laukia susitikimas su per “Naturalit” projektą mus atradusio “Lietuvos draudimo” komanda.
Skaičiai įspūdingi, tačiau jie neatspindi nuveiktų darbų masto ir jų svarbos mums. Jie neatspindi tų neįtikėtinų
akimirkų, kai tikrai sunkų darbą dirbę (dygius erškėčius ravėję) žmonės išeina laimingais veidais ir žada būtinai
kitąmet sugrįžti. Ir dar rekomenduoja tokį “lažą” savo draugams. Kai už ekskursiją po sunkios talkos dėkojama
kaip už dovanas, o atėjus laikui atsisveikinti, norisi apsikabinti žmones, kuriuos vos pusdienį pažįsti ir jauti, kad
tas jausmas abipusis. Kai aiškiai suvoki, kad tai, kas daroma, yra reikalinga, o svarbiausia – kad turi
bendraminčių.
Ir neįmanoma nepaminėti šių patirčių pradžių pradžios – 2020 metų rudenį Užutrakio parke įvykusios pirmosios savanorių stovyklos, kai dvylika atsitiktinai susirinkusių šaunių merginų dirbo visus įmanomus darbus, o dešimt dienų pralėkė nepastebimai, ir niekas nenorėjo skirstytis. Ir iki šiol neišsiskirstėm – dalinamės profesiniais pasiekimais, susitinkam per renginius, Radvilė atsiveža studentus, Vilma tebesavanoriauja, o Rūtos sodo gėlės papildė Užutrakio parterio gėlynus.
Dar kartą sveikiname prasmingos šventės proga visus mūsų savanorius ir kviečiame lankytis Užutrakio parke su draugais ir šeimomis – ne šiaip pasivaikščioti, bet ir savo nuveiktais darbais pasidžiaugti. Ir nepamirškit –
Jūs čia Savi.
Andželika Kriaučiūnienė,
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
prie Užutrakio parko tvarkymo. Pasveikinti ir padėkoti už pagalbą, pasitikėjimą ir naujas patirtis, kurias
dovanojote mums, nes darbas su savanoriais – pakankamai nauja sritis, kurią dar tik atrandame ir bandome
prisijaukinti. Šiais metais dėl Ukrainoje vykstančio karo tarptautinei savanorystei, į kurią dėjome dideles viltis,
iškilo grėsmė. Tačiau, kaip sakoma, kai Dievas uždaro duris, jis atidaro langą. Šiuo langu tapo bendradarbės
Rasos Kalinauskaitės atrasta organizacija „Sava platforma“, per kurią mus pasiekė daugybė motyvuotų
nuostabių žmonių.
Taigi, šiek tiek statistikos: 2022 metais Užutrakio parke įvyko 21 talka, talkose dalyvavo 273 savanoriai.
Ypatingai dėkingi esam Danske bankui, surengusiam pas mus net 17 talkų. Taip pat dėkojame „Rocket Software Lithuania“, „IT Resilience”, “BCM”, “MobilePay AS”, “Ignitis”, “Lietuvos draudimo” darbuotojams ir tuo metu visiškai nepriklausomai Vilmai A., ravėjusiems Užutrakio parko senovinių rožių ir erškėčių kolekciją bei parterio takus, grėbusiems lapus, tvarkiusiems išvirtusius medžius, sodinusiems rožes ir alyvas, plovusiems rūmų langus ir veidrodžius. Ir tai nėra galutinis talkų ir nuveiktų darbų sąrašas, kadangi dar laukia susitikimas su per “Naturalit” projektą mus atradusio “Lietuvos draudimo” komanda.
Skaičiai įspūdingi, tačiau jie neatspindi nuveiktų darbų masto ir jų svarbos mums. Jie neatspindi tų neįtikėtinų
akimirkų, kai tikrai sunkų darbą dirbę (dygius erškėčius ravėję) žmonės išeina laimingais veidais ir žada būtinai
kitąmet sugrįžti. Ir dar rekomenduoja tokį “lažą” savo draugams. Kai už ekskursiją po sunkios talkos dėkojama
kaip už dovanas, o atėjus laikui atsisveikinti, norisi apsikabinti žmones, kuriuos vos pusdienį pažįsti ir jauti, kad
tas jausmas abipusis. Kai aiškiai suvoki, kad tai, kas daroma, yra reikalinga, o svarbiausia – kad turi
bendraminčių.
Ir neįmanoma nepaminėti šių patirčių pradžių pradžios – 2020 metų rudenį Užutrakio parke įvykusios pirmosios savanorių stovyklos, kai dvylika atsitiktinai susirinkusių šaunių merginų dirbo visus įmanomus darbus, o dešimt dienų pralėkė nepastebimai, ir niekas nenorėjo skirstytis. Ir iki šiol neišsiskirstėm – dalinamės profesiniais pasiekimais, susitinkam per renginius, Radvilė atsiveža studentus, Vilma tebesavanoriauja, o Rūtos sodo gėlės papildė Užutrakio parterio gėlynus.
Dar kartą sveikiname prasmingos šventės proga visus mūsų savanorius ir kviečiame lankytis Užutrakio parke su draugais ir šeimomis – ne šiaip pasivaikščioti, bet ir savo nuveiktais darbais pasidžiaugti. Ir nepamirškit –
Jūs čia Savi.
Andželika Kriaučiūnienė,
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
|
|
