Siuvinėjimo menas Lietuvoje ir Užutrakyje
Grafienės Jadvygos Tiškevičienės siuvinėtas arnotas, saugomas Bažnytinio paveldo muziejuje. Nuotr. iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos katalogo.
Siuvinėjimo menas – audinio puošimas įvairiais dekoratyviniais dygsniais – Lietuvoje labai senas. Dar XV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dovanojo prancūzų keliautojui Žiliberui de Lanua siuvinėtų daiktų. Prie LDK kunigaikščių dvarų įvairiais istoriniais laikotarpiais veikė siuvinėjimo dirbtuvės, kur darbavosi nagingi meistrai. Siuvinėjo ir vienuolės, ir aukštuomenės damos. Rašytiniai šaltiniai mini karalienės Elžbietos Habsburgaitės, Bonos Sforcos, Barboros Radvilaitės, Sofijos ir Onos Jogailaičių siuvinėtus ir bažnyčioms dovanotus liturginius dirbinius. XVI-XVII a. buvo siuvinėjami gobelenai, kilimai, portretai, arnotai, liturginė tekstilė, karo palapinės ir vėliavos. Puošniu siuvinėjimu puošiami prabangūs rūbai, kariškių mundurai, namų tekstilė. Barokui būdingi stambūs reljefiniai raštai, siuvinėti aukso ir sidabro gijomis, puošti aplikacijomis, pusbrangiais akmenimis. Rokoko ornamentika smulkesnė – įmantrūs banguoti, kriaukles primenantys raštai ant lygaus paviršiaus. Klasicizmui būdingos vertikalios juostos su įterptais augaliniais ir ornamentiniais motyvais. XIX a. tarp bajorų ir miestiečių paplito mėgėjiškas siuvinėjimas, o 1835 m. Naujojoje Vilnioje įsteigta A. Mozerio nėrinių ir mechaninio siuvinėjimo dirbtuvė.
Siuvinėti mėgo ir Užutrakio grafienė Jadvyga Tiškevičienė (1878-1939) – apie tai liudija amžininkų atsiminimai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyve saugomos istorinės nuotraukos. Būdama labai religinga, grafienė dažnai siuvinėdavo arnotus, liturginę tekstilę, o savo išsiuvinėtus daiktus dovanodavo bažnyčioms. Bažnytinio paveldo muziejuje yra saugomas originalus jos rankomis siuvinėtas arnotas, kurio raštas idealiai sutampa su istorinėje nuotraukoje matomu siuvinėjimo raštu. Nuotraukoje grafienė Jadvyga savo buduare palinkusi virš specialaus rėmo, ant kurio užtrauktas jos siuvinėjamas arnotas. Kitoje nuotraukoje ji – Užutrakio rūmų Gobelenų salėje su siuvinėjimu rankose. Šios istorinės nuotraukos – iš grafienės Jadvygos anūkės Joanos asmeninio archyvo, o arnoto nuotrauka – iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos katalogo.
Siuvinėti mėgo ir Užutrakio grafienė Jadvyga Tiškevičienė (1878-1939) – apie tai liudija amžininkų atsiminimai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyve saugomos istorinės nuotraukos. Būdama labai religinga, grafienė dažnai siuvinėdavo arnotus, liturginę tekstilę, o savo išsiuvinėtus daiktus dovanodavo bažnyčioms. Bažnytinio paveldo muziejuje yra saugomas originalus jos rankomis siuvinėtas arnotas, kurio raštas idealiai sutampa su istorinėje nuotraukoje matomu siuvinėjimo raštu. Nuotraukoje grafienė Jadvyga savo buduare palinkusi virš specialaus rėmo, ant kurio užtrauktas jos siuvinėjamas arnotas. Kitoje nuotraukoje ji – Užutrakio rūmų Gobelenų salėje su siuvinėjimu rankose. Šios istorinės nuotraukos – iš grafienės Jadvygos anūkės Joanos asmeninio archyvo, o arnoto nuotrauka – iš Bažnytinio paveldo muziejaus parodos katalogo.
Parengė Nadežda Zajančkovskaja, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė
