Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius
Rugpjūčio 14 d. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose duris atvers Stanislovo Bohušo-
Sestšencevičiaus (1869–1927, Stanisław Bohusz–Siestrzeńcewicz) 1869–1927 m. darbų
paroda, kurioje pristatomi įvairius šio menininko kūrybos aspektus atspindintys kūriniai –
aliejiniai paveikslai, akvarelės, piešiniai plunksna, projektai, studijos, iliustracijos. Parodą
surengė Suvalkų apskrities muziejus, jos kuratorė – Eliza Ptaszyńska.
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. Nemenčinėliuose netoli Vilniaus.
Mokslus būsimasis menininkas pradėjo Ivano Trutnievo piešimo mokykloje Vilniuje, nuo
1887 m. studijavo Imperatoriškoje dailės akademijoje Sankt Peterburge, 1894 m. tobulinosi
Julijaus akademijoje Paryžiuje. 1895–1900 m. penkerius metus praleido Miunchene,
įsitraukęs į menininkų, susibūrusių aplink Józefą Brandtą, veiklą. Grįžęs į Lenkiją didžiąją
laiko dalį praleisdavo Varšuvoje, tačiau dažnai aplankydavo Vilnių ir jo apylinkes. 1907 m.
vėl apsigyveno savo mylimame Vilniuje, bet 1920 m. artėjant karo frontui miestą paliko ir
daugiau į jį nebegrįžo. Mirė 1927 m. Varšuvoje.
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūryba pasižymi įvairove. Jis išpopuliarėjo dėl žanrinių
scenų, kurių motyvų sėmėsi iš Vilniaus apylinkių kaimų ir miestelių gyvenimo, tapybos. Ypač
dažnos kūrinių temos – mugės, kaimiškos piršlybos, šienapjūtės, derybos dėl žirgų. Didelio
populiarumo susilaukė šiomis temomis sukurti piešiniai plunksnele, du kartus išleisti
litografijų rinkiniuose. 1900 m. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius pasuko į modernistinę
kūrybą. Žymiausi šio laikotarpio kūriniai – paveikslai „Geiša“, „Impromtu“ ir „Mažasis
Faunas“. Tuo metu jis sukūrė ir nemažai dvarininkų, kurių dvaruose mėgo lankytis, portretų.
1908–1914 m. menininkas buvo vienas iš „Ach! Cabaret“, kasmet rengdavusio po vieną
pasirodymą Vilniuje, kūrėjų. Sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais piešė simbolinio turinio
didelio formato žanrines scenas, iš kurių paminėtina „Gatvė Vilniuje“. Menininkas nuolat
grįždavo prie mėgstamų Vilniaus ir jo apylinkių motyvų.
Parodoje eksponuojami darbai iš Varšuvos ir Poznanės nacionalinių muziejų, Lodzės dailės
muziejaus, Plocko Mazovijos muziejaus, Lešno apskrities muziejaus bei privačių kolekcijų,
taip pat ir Lietuvos kolekcininkų. Juos parūpino Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos
nacionalinis dailės muziejus bei Religinio paveldo muziejus.
Paroda. sukurta INTERREG programos ir Suvalkų miesto paramos dėka. Užutrakio dvaro
rūmuose ji veiks iki 2021 m. spalio 10 d.
Sestšencevičiaus (1869–1927, Stanisław Bohusz–Siestrzeńcewicz) 1869–1927 m. darbų
paroda, kurioje pristatomi įvairius šio menininko kūrybos aspektus atspindintys kūriniai –
aliejiniai paveikslai, akvarelės, piešiniai plunksna, projektai, studijos, iliustracijos. Parodą
surengė Suvalkų apskrities muziejus, jos kuratorė – Eliza Ptaszyńska.
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. Nemenčinėliuose netoli Vilniaus.
Mokslus būsimasis menininkas pradėjo Ivano Trutnievo piešimo mokykloje Vilniuje, nuo
1887 m. studijavo Imperatoriškoje dailės akademijoje Sankt Peterburge, 1894 m. tobulinosi
Julijaus akademijoje Paryžiuje. 1895–1900 m. penkerius metus praleido Miunchene,
įsitraukęs į menininkų, susibūrusių aplink Józefą Brandtą, veiklą. Grįžęs į Lenkiją didžiąją
laiko dalį praleisdavo Varšuvoje, tačiau dažnai aplankydavo Vilnių ir jo apylinkes. 1907 m.
vėl apsigyveno savo mylimame Vilniuje, bet 1920 m. artėjant karo frontui miestą paliko ir
daugiau į jį nebegrįžo. Mirė 1927 m. Varšuvoje.
Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūryba pasižymi įvairove. Jis išpopuliarėjo dėl žanrinių
scenų, kurių motyvų sėmėsi iš Vilniaus apylinkių kaimų ir miestelių gyvenimo, tapybos. Ypač
dažnos kūrinių temos – mugės, kaimiškos piršlybos, šienapjūtės, derybos dėl žirgų. Didelio
populiarumo susilaukė šiomis temomis sukurti piešiniai plunksnele, du kartus išleisti
litografijų rinkiniuose. 1900 m. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius pasuko į modernistinę
kūrybą. Žymiausi šio laikotarpio kūriniai – paveikslai „Geiša“, „Impromtu“ ir „Mažasis
Faunas“. Tuo metu jis sukūrė ir nemažai dvarininkų, kurių dvaruose mėgo lankytis, portretų.
1908–1914 m. menininkas buvo vienas iš „Ach! Cabaret“, kasmet rengdavusio po vieną
pasirodymą Vilniuje, kūrėjų. Sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais piešė simbolinio turinio
didelio formato žanrines scenas, iš kurių paminėtina „Gatvė Vilniuje“. Menininkas nuolat
grįždavo prie mėgstamų Vilniaus ir jo apylinkių motyvų.
Parodoje eksponuojami darbai iš Varšuvos ir Poznanės nacionalinių muziejų, Lodzės dailės
muziejaus, Plocko Mazovijos muziejaus, Lešno apskrities muziejaus bei privačių kolekcijų,
taip pat ir Lietuvos kolekcininkų. Juos parūpino Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos
nacionalinis dailės muziejus bei Religinio paveldo muziejus.
Paroda. sukurta INTERREG programos ir Suvalkų miesto paramos dėka. Užutrakio dvaro
rūmuose ji veiks iki 2021 m. spalio 10 d.