GALIOJO SOVIETMEČIU
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
MINISTRŲ TARYBA
NUTARIMAS
1960 m. rugsėjo 27 d., Nr. 517
Vilnius
DĖL GAMTINIŲ DRAUSTINIŲ ĮSTEIGIMO LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖJE RESPUBLIKOJE
Siekdama užtikrinti gamtos turtų apsaugą ir tikslingą jų naudojimą, sutinkamai su Gamtos apsaugos įstatymu, Lietuvos TSR Ministrų Taryba n u t a r i a:
1. Organizuoti Lietuvos TSR teritorijoje landšaftinius, landšaftinius – istorinius, geologinius, ornitologinius, botaninius – zoologinius ir botaninius draustinius, pagal priedėlius Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6.
2. Įpareigoti Gamtos apsaugos komitetą, suderinus klausimą su Mokslų akademija, Miškų ūkio ir miškų pramonės ministerija ir Žemės ūkio ministerija, paruošti minėtų draustinių nuostatus, numatant draustinių apsaugos bei naudojimo režimą (sanitarinį, ugdomąjį, miško kirtimą ir kt.), ir pateikti juos Lietuvos TSR Ministrų tarybai tvirtinti.
3. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją, suderinus klausimą su Gamtos apsaugos komitetu ir Miškų ūkio ir miškų pramonės ministerija, per metus laiko, pagal sutartį su Gamtos apsaugos komitetu, nustatyti draustinių ribas ir sudaryti draustinių žemėlapius.
4. Pavesti žemių naudotojams, kurių valdomose žemėse yra šie draustiniai, administruoti draustinius, juos saugoti ir prižiūrėti.
5. Draustinių apsaugos bei naudojimo režimo kontrolę pavesti Gamtos apsaugos komitetui.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų
Tarybos Pirmininkas M. Šumauskas
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų
Tarybos Reikalų valdytojas A. Kidulas
Priedėlis Nr.1
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos
1960 m. rugsėjo 27 d. Nutarimu Nr. 517
(ištrauka)
LANDŠAFTINIAI DRAUSTINIAI
Landšaftiniai draustiniai yra vietovės, pasižyminčios būdingais fizinio – geografinio rajono gamtiniais kompleksais (reljefu, vandenimis, augalija – gyvūnija) ir turinčios mokslinę, estetinę – turistinę ar poilsinę reikšmę.
Landšaftiniuose draustiniuose draudžiama keisti vietovės pobūdį, žemės paviršiaus formas bei vandens režimą, kasti žemės iškasenas, kirti mišką, išskyrus atvejus, numatytus draustinių nuostatuose, ganyti miške gyvulius, ežerų, upių pakrantėse kirsti ar žaloti medžius, naikinti augalų bendrijas ir retus augalus, važinėti ne keliais; stovyklauti, kurti laužus ar statyti automašinas bei kitokias transporto priemones ne tam reikalui skirtose vietose; vykdyti statybas be Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto ir Gamtos apsaugos komiteto leidimo, teršti vandenis bei draustinio teritoriją arba kitokiais būdais darkyti vietovės išvaizdą.
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
MINISTRŲ TARYBA
NUTARIMAS
1960 m. rugsėjo 27 d., Nr. 517
Vilnius
DĖL GAMTINIŲ DRAUSTINIŲ ĮSTEIGIMO LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖJE RESPUBLIKOJE
Siekdama užtikrinti gamtos turtų apsaugą ir tikslingą jų naudojimą, sutinkamai su Gamtos apsaugos įstatymu, Lietuvos TSR Ministrų Taryba n u t a r i a:
1. Organizuoti Lietuvos TSR teritorijoje landšaftinius, landšaftinius – istorinius, geologinius, ornitologinius, botaninius – zoologinius ir botaninius draustinius, pagal priedėlius Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6.
2. Įpareigoti Gamtos apsaugos komitetą, suderinus klausimą su Mokslų akademija, Miškų ūkio ir miškų pramonės ministerija ir Žemės ūkio ministerija, paruošti minėtų draustinių nuostatus, numatant draustinių apsaugos bei naudojimo režimą (sanitarinį, ugdomąjį, miško kirtimą ir kt.), ir pateikti juos Lietuvos TSR Ministrų tarybai tvirtinti.
3. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją, suderinus klausimą su Gamtos apsaugos komitetu ir Miškų ūkio ir miškų pramonės ministerija, per metus laiko, pagal sutartį su Gamtos apsaugos komitetu, nustatyti draustinių ribas ir sudaryti draustinių žemėlapius.
4. Pavesti žemių naudotojams, kurių valdomose žemėse yra šie draustiniai, administruoti draustinius, juos saugoti ir prižiūrėti.
5. Draustinių apsaugos bei naudojimo režimo kontrolę pavesti Gamtos apsaugos komitetui.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų
Tarybos Pirmininkas M. Šumauskas
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų
Tarybos Reikalų valdytojas A. Kidulas
Priedėlis Nr.1
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos
1960 m. rugsėjo 27 d. Nutarimu Nr. 517
(ištrauka)
LANDŠAFTINIAI DRAUSTINIAI
Landšaftiniai draustiniai yra vietovės, pasižyminčios būdingais fizinio – geografinio rajono gamtiniais kompleksais (reljefu, vandenimis, augalija – gyvūnija) ir turinčios mokslinę, estetinę – turistinę ar poilsinę reikšmę.
Landšaftiniuose draustiniuose draudžiama keisti vietovės pobūdį, žemės paviršiaus formas bei vandens režimą, kasti žemės iškasenas, kirti mišką, išskyrus atvejus, numatytus draustinių nuostatuose, ganyti miške gyvulius, ežerų, upių pakrantėse kirsti ar žaloti medžius, naikinti augalų bendrijas ir retus augalus, važinėti ne keliais; stovyklauti, kurti laužus ar statyti automašinas bei kitokias transporto priemones ne tam reikalui skirtose vietose; vykdyti statybas be Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto ir Gamtos apsaugos komiteto leidimo, teršti vandenis bei draustinio teritoriją arba kitokiais būdais darkyti vietovės išvaizdą.
Eilės numeris 13
Draustinio pavadinimas
Trakų landšaftinis draustinis
Trakų landšaftinis draustinis
Draustinio vieta
Galvės, Akmenos, Lukos, Skaisčio, Totoriškių ežerų apylinkės (Trakų rajonas)
Galvės, Akmenos, Lukos, Skaisčio, Totoriškių ežerų apylinkės (Trakų rajonas)
Draustinio tikslas
Apsaugoti: a) vaizdingą gamtinį kompleksą, susidedantį iš Galvės, Akmenos, Lukos, Skaisčio, Totoriškių ir kitų ežerų, pakrančių bei salų, iš vietovių, surištų su Lietuvos istorija, o taip pat iš kitų, gausiai turistų ir poilsiautojų lankomų vietų; b) gyvūniją, būdingas augalų bendrijas bei retuosius augalus ir jų augimvietes, tame tarpe didžiažiedę rusmenę (Digitalis ambiqa Murr.), likninį švytį (Eriophorum gracile Koch.), sausažiedį bestiebį (Carlina actulis L.), balandinę žvaigždūnę (Scabiosa columbaria L.), plačialapį begalį (Laserpitium latifoliumn L.), paprastąją auklę (pinquicula vulgaris L.), plaukuotąjį drugišių (Oxytopis pilosa DC.), lietuviškąją naktižiedę (Silene lithuanica Lap.) ir kitus.
Apsaugoti: a) vaizdingą gamtinį kompleksą, susidedantį iš Galvės, Akmenos, Lukos, Skaisčio, Totoriškių ir kitų ežerų, pakrančių bei salų, iš vietovių, surištų su Lietuvos istorija, o taip pat iš kitų, gausiai turistų ir poilsiautojų lankomų vietų; b) gyvūniją, būdingas augalų bendrijas bei retuosius augalus ir jų augimvietes, tame tarpe didžiažiedę rusmenę (Digitalis ambiqa Murr.), likninį švytį (Eriophorum gracile Koch.), sausažiedį bestiebį (Carlina actulis L.), balandinę žvaigždūnę (Scabiosa columbaria L.), plačialapį begalį (Laserpitium latifoliumn L.), paprastąją auklę (pinquicula vulgaris L.), plaukuotąjį drugišių (Oxytopis pilosa DC.), lietuviškąją naktižiedę (Silene lithuanica Lap.) ir kitus.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos
Ministrų Tarybos Reikalų valdytojas
A. Kiudulas
Ministrų Tarybos Reikalų valdytojas
A. Kiudulas
TRAKŲ LANDŠAFTINIO DRAUSTINIO APSAUGOS IR TVARKYMO
NUOSTATAI
Patvirtinti Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1970 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 221
(Žin., 1970, Nr. 30—254)
1. Trakų landšaftinis draustinis įsteigtas sutinkamai su Gamtos apsaugos įstatymu Trakų miesto ir Traku rajono Galvės, Akmenos, Totoriškių, Lukos ir Skaisčio ežerų apylinkėse.
2. Trakų landšaftinis draustinis skirtas gamtos ir kultūros vertybių apsaugai ir propagavimui, mokslui, švietimui, poilsiui, turizmui ir buriavimo bei irklavimo vandens sportui.
3. Draustinyje saugoma:
a) vertingos mokslui reljefo formos, ežerai ir jų salos, pakrantės ir terasos;
b) miškai, parkai ir kiti želdiniai, būdingos augalų bendrijos ir retieji augalai;
c) būdinga gyvūnija, reti žvėrys ir paukščiai;
d) gamtos ir kultūros paminklai;
e) vandens, oro, dirvos ir miško švara.
4. Draustinyje neleidžiama:
a) keisti žemės paviršiaus formas, ežerų vandens lygį, kasti žemės iškasenas ne tam reikalui skirtuose plotuose;
b) statyti pramonės įmones;
c) sakinti ir kirsti mišką, išskyrus sanitarinius, ugdomuosius ir landšaftinius kirtimus, grėbstyti miško paklote;
d) naikinti ar žaloti saugomus parkus, ežerų pakrančių ir salų želdinius, saugomas augalų bendrijas ir retus augalus;
e) žaloti gamtos ir kultūros paminklus;
f) važinėti ne keliais, stovyklauti, kurti laužus ne tam reikalui skirtose vietose;
g) statyti pastatus ir kitus statinius, tiesti kelius ir komunikacines linijas, vykdyti melioravimo darbus be Valstybinio statybos reikalų komiteto ir Gamtos apsaugos komiteto leidimo;
h) plaukioti motorinėmis vandens transporto priemonėmis, neturint atitinkamo leidimo;
i) teršti vandenis, orą, dirvą ir mišką.
5. Poilsis draustinio teritorijoje organizuojamas sutinkamai su Valstybinio statybos reikalų komiteto Miestų statybos projektavimo instituto paruoštu Trakų miesto ir apylinkių poilsio zonų išplanavimo projektu; poilsio kompleksai steigiami šiose projekte numatytose vietovėse:
Rakalinėje ir Varnikuose - viešbučiai, pensionai ir sporto bazės;
Kariotiškėse ir Žydiškėse - pensionai ir profilaktoriumai;
Totoriškėse ir Užtrakyje - turistinės bazės;
Kudrionyse - vaikų poilsio stovyklos.
6. Laikinos stovyklavietės draustinio teritorijoje steigiamos prie Totoriškių ir Akmenos ežerų, Varnikų ir Žydiškių kaimų prie Skaisčio ežero ir kitose Trakų rajono Tarybos vykdomojo komiteto išskirtose, atitinkamai prižiūrimose ir tvarkomose vietose.
7. Sutinkamai su Žvejybos Lietuvos TSR vidaus vandenyse taisyklėmis draudžiama plaukioti motorinėmis valtimis draustinio ežeruose ir upėse žuvų neršto metu (nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. imtinai). Atskirais atvejais leidimą plaukioti motorinėmis valtimis išduoda Gamtos apsaugos komitetas, suinteresuotoms organizacijoms prašant.
Naudotis motorinėmis vandens transporto priemonėmis draustinio vandenyse nuo birželio 30 dienos galima, tik gavus Trakų rajono Tarybos vykdomojo komiteto leidimą; leidimai visų pirma išduodami gelbėjimo tarnybai, rajono vidaus reikalų skyriaus ir valstybinės gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams bei Nemuno laivininkystės valdybos reisiniams motorlaiviams.
8. Žūklė ir kt. leidžiama, atsižvelgiant į draustinio specifinį pobūdį, nežalojant draustinio vaizdo ir nepakenkiant gamtos turtų ištekliams.
9.Uogauti, riešutauti, rinkti vaistažoles draustinio teritorijoje leidžiama, laikantis respublikoje nustatytos tvarkos.
10. Saugoti ir prižiūrėti draustinį pavesta žemių naudotojams, kurių valdomos žemės įeina į draustinio sudėtį; apsaugą ir priežiūra kontroliuoja Gamtos apsaugos komiteto vietos organai ir Trakų rajono Tarybos vykdomasis komitetas.
11. Įstaigos, įmonės, organizacijos ir piliečiai, pažeidę šiuos Nuostatus, traukiami atsakomybėn atitinkamai Gamtos apsaugos įstatymo ar Kultūros paminklų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu už tuos pažeidimus kitais galiojančiais įstatymais nėra numatyta griežtesnė bausmė.
NUOSTATAI
Patvirtinti Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1970 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 221
(Žin., 1970, Nr. 30—254)
1. Trakų landšaftinis draustinis įsteigtas sutinkamai su Gamtos apsaugos įstatymu Trakų miesto ir Traku rajono Galvės, Akmenos, Totoriškių, Lukos ir Skaisčio ežerų apylinkėse.
2. Trakų landšaftinis draustinis skirtas gamtos ir kultūros vertybių apsaugai ir propagavimui, mokslui, švietimui, poilsiui, turizmui ir buriavimo bei irklavimo vandens sportui.
3. Draustinyje saugoma:
a) vertingos mokslui reljefo formos, ežerai ir jų salos, pakrantės ir terasos;
b) miškai, parkai ir kiti želdiniai, būdingos augalų bendrijos ir retieji augalai;
c) būdinga gyvūnija, reti žvėrys ir paukščiai;
d) gamtos ir kultūros paminklai;
e) vandens, oro, dirvos ir miško švara.
4. Draustinyje neleidžiama:
a) keisti žemės paviršiaus formas, ežerų vandens lygį, kasti žemės iškasenas ne tam reikalui skirtuose plotuose;
b) statyti pramonės įmones;
c) sakinti ir kirsti mišką, išskyrus sanitarinius, ugdomuosius ir landšaftinius kirtimus, grėbstyti miško paklote;
d) naikinti ar žaloti saugomus parkus, ežerų pakrančių ir salų želdinius, saugomas augalų bendrijas ir retus augalus;
e) žaloti gamtos ir kultūros paminklus;
f) važinėti ne keliais, stovyklauti, kurti laužus ne tam reikalui skirtose vietose;
g) statyti pastatus ir kitus statinius, tiesti kelius ir komunikacines linijas, vykdyti melioravimo darbus be Valstybinio statybos reikalų komiteto ir Gamtos apsaugos komiteto leidimo;
h) plaukioti motorinėmis vandens transporto priemonėmis, neturint atitinkamo leidimo;
i) teršti vandenis, orą, dirvą ir mišką.
5. Poilsis draustinio teritorijoje organizuojamas sutinkamai su Valstybinio statybos reikalų komiteto Miestų statybos projektavimo instituto paruoštu Trakų miesto ir apylinkių poilsio zonų išplanavimo projektu; poilsio kompleksai steigiami šiose projekte numatytose vietovėse:
Rakalinėje ir Varnikuose - viešbučiai, pensionai ir sporto bazės;
Kariotiškėse ir Žydiškėse - pensionai ir profilaktoriumai;
Totoriškėse ir Užtrakyje - turistinės bazės;
Kudrionyse - vaikų poilsio stovyklos.
6. Laikinos stovyklavietės draustinio teritorijoje steigiamos prie Totoriškių ir Akmenos ežerų, Varnikų ir Žydiškių kaimų prie Skaisčio ežero ir kitose Trakų rajono Tarybos vykdomojo komiteto išskirtose, atitinkamai prižiūrimose ir tvarkomose vietose.
7. Sutinkamai su Žvejybos Lietuvos TSR vidaus vandenyse taisyklėmis draudžiama plaukioti motorinėmis valtimis draustinio ežeruose ir upėse žuvų neršto metu (nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. imtinai). Atskirais atvejais leidimą plaukioti motorinėmis valtimis išduoda Gamtos apsaugos komitetas, suinteresuotoms organizacijoms prašant.
Naudotis motorinėmis vandens transporto priemonėmis draustinio vandenyse nuo birželio 30 dienos galima, tik gavus Trakų rajono Tarybos vykdomojo komiteto leidimą; leidimai visų pirma išduodami gelbėjimo tarnybai, rajono vidaus reikalų skyriaus ir valstybinės gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams bei Nemuno laivininkystės valdybos reisiniams motorlaiviams.
8. Žūklė ir kt. leidžiama, atsižvelgiant į draustinio specifinį pobūdį, nežalojant draustinio vaizdo ir nepakenkiant gamtos turtų ištekliams.
9.Uogauti, riešutauti, rinkti vaistažoles draustinio teritorijoje leidžiama, laikantis respublikoje nustatytos tvarkos.
10. Saugoti ir prižiūrėti draustinį pavesta žemių naudotojams, kurių valdomos žemės įeina į draustinio sudėtį; apsaugą ir priežiūra kontroliuoja Gamtos apsaugos komiteto vietos organai ir Trakų rajono Tarybos vykdomasis komitetas.
11. Įstaigos, įmonės, organizacijos ir piliečiai, pažeidę šiuos Nuostatus, traukiami atsakomybėn atitinkamai Gamtos apsaugos įstatymo ar Kultūros paminklų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu už tuos pažeidimus kitais galiojančiais įstatymais nėra numatyta griežtesnė bausmė.
