Nerasi nė vieno lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs apie Trakus. Matyt, Trakai ir yra ta išskirtinė vietovė, kurioje bent kartą yra pabuvoję visi Lietuvos piliečiai. Kaip kitaip, juk Trakai asocijuojasi su didinga Lietuvos istorija.
Tačiau retas žino, kad šalia, atrodo, iki kaulo smegenų pažįstamų Trakų, kurie neseniai dar vadinti Naujaisiais Trakais, egzistuoja ir Senieji Trakai. Vietovė, kurioje prieš 650 metų gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, šiandien pamiršta, apleista ir mažai vertinama

​Antroji Lietuvos sostinė
​

Atstumas tarp Naujųjų ir Senųjų Trakų nesiekia 4 kilometrų. Pasak legendų, Senuosius Trakus, kurie vadinti tiesiog Trakais, 1316 metų medžioklės metu įkūrė Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Medžiojant girioje buvo rastas gražus kalnas, apsuptas ąžuolynų ir lygumų. Vietovė Gediminui labai patiko, jis apsigyveno tenai, įkūrė miestą ir pavadino Trakais. Tuo metu ryžtingasis kunigaikštis Lietuvos sostinę iš Kernavės perkėlė į Trakus.Trakai sostine buvo net septynerius metus iki 1323 metų, kai Gediminas sostinę amžiams perkėlė į Vilnių. Nuo to laiko Trakai tapo Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos seniūnijos sostine, kurioje ėmė reziduoti Lietuvos submonarchai. Trakus savo sūnui kunigaikščiui Kęstučiui paskyrė Gediminas. Kęstutis su tėvu kartu valdė 1337-1341 metais, vėliau, nuo 1345 iki 1377 metų, Trakų kunigaikštis valdė Lietuvą kartu su broliu Algirdu, o 1337-1381-aisiais - su sūnėnu Jogaila. Tik į savo gyvenimo pabaigą - XIV amžiaus 3 ketvirtyje -Kęstutis rezidenciją perkėlė į naujai pastatytą pilį didingųjų Galvės ir Bernardinų ežerų pusiasalyje. Nuo to laiko atsirado dveji - Senieji ir Naujieji Trakai. Lietuvos metraštyje ta proga paminėta, kad Kęstučio sūnus Vytautas gimė Senuosiuose Trakuose.
​

Vytauto Didžiojo gimtinė
​

Vytautas Didysis valdė Lietuvą 1392-1430 metais. Jis mirė 1430 metų spalio 27 dieną Naujųjų Trakų Salos pilyje. Vytautui Didžiąjam tuomet buvo 80 metų. Žinant garsiausio Lietuvos valdovo mirties metus ir jo amžių, nustatyta, kad Vytautas gimė apie 1350 metus. Vytauto motina buvo žemaičių bajoro Vidmanto duktė Birutė. XV-XVI amžių Lietuvos metraščiai išsaugojo vieną gražiausių Lietuvos legendų apie Trakų kunigaikštį ir Palangos šventyklos vaidilutę. Šimtmečius sekama romantiška istorija apie tai, kaip Kęstutis sutiko nepaprasto grožio Birutę šventykloje ir paprašė už jo tekėti. Tačiau šventosios ugnies saugotoja vaidilutė atsisakė, todėl Trakų kunigaikštis ją pagrobė ir prievarta parsigabeno į Senuosius Trakus, kur ir vedė. Tai įvyko apie 1349 metus. Spėjama, kad Kęstutis tuomet vedė antrą kartą. Iš šios santuokos gimė trys sūnūs Vytautas, Tautvilas ir Žygimantas bei trys dukterys Miklausė, Danutė ir Ringailė. Senuosius Trakus nurungė Naujieji. Per 1391 metų kryžiuočių puolimą Gedimino statyta pilis buvo apgriauta ir nebeatstatyta. 1405 metais Vytautas Didysis savo gimtojoje pilyje įkurdino vienuolius benediktinus iš Tyneco. Tai buvo vienintelis kontempliatyvusis vienuolynas Lietuvoje.
​

Senųjų Trakų Dievo Motina
​

Savo fundatoriaus atminimą benediktinai išsaugojo net po vienuolyno uždarymo 1845 metais. Su Vytauto Didžiojo vardu siejama Senųjų Trakų Dievo Motinos paveikslo kilmė. Rūpestingieji benediktinai paveikslo antroje pusėje apie 1859 metus įrašė, kad Senųjų Trakų Dievo Motinos paveikslas vienuolynui padovanotas paties Vytauto Didžiojo. Įrašas lenkų kalba teigia, kad pats kunigaikštis jį gavo iš Bizantijos imperatoriaus Emanuelio Paleologo savo ir lietuvių tautos krikšto 1387 metais proga. Kiek kitokią legendos versiją užrašė Simonas Daukantas. Pasak jo, paveikslą Vytautui Didžiąjam 1429 metais padovanojo vokiečių imperatorius Zigmantas ir jo žmona, kai Lucko pilyje buvo tariamasi dėl Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi. XIX amžiaus viduryje carinei valdžiai uždarius vienuolyną, paskutinysis Senųjų Trakų benediktinų abatas Čechavičius garbintą paveikslą pasiėmė su savimi į Nesvyžių, o 1849 metais perdavė Lucko sufraganui Fialkovskiui drauge su paveikslo istorija. Senųjų Trakų Dievo Motinos paveikslą 1859 metais Fialkovskis padovanojo Vilniaus kapitulai su sąlyga, kad jis bus pakabintas “Vytauto koplyčioje”. Kadangi tokios koplyčios katedroje nebuvo, tai paveikslas buvo pakabintas virš Vytauto Didžiojo paminklinės lentos. Čia šis paveikslas yra iki šiol.
​

Vytauto Didžiojo kelias
​

Šiandien į Senuosius Trakus palydės 1998-2000 metais Trakų istorinio nacionalinio parko įrengtas Vytauto Didžiojo kelias. Pastatyti šv. Jurgio, šv. Kazimiero, Pietos, Pabėgimo į Egipto, Kęstučio ir Birutės, švč. Mergelės Marijos su kūdikiu, šv. Kotrynos, šv. Benedikto ir Vytauto Didžiojo koplytstulpiai. Kiekvienam yra atviri simbolinio kunigaikščių kelio į Senuosius Trakus tekstai ir potekstės. Kelionės tikslą į Senuosius Trakus apvainikuos išlikęs valakinis kaimas, jo gale didingas Pilies kalnas su benediktinų vienuolyno pastatais ir sodu bei neogotikine bažnytėle.

,,Gintaras Abaravičius''