Užutrakio parkas suformuotas XIX amžiuje seno mišraus miško vietoje. Parkui būdinga didžiulė vietinių bei svetimžemių medžių ir krūmų įvairovė. Nemažiau įvairi ir parko žolinė augmenija. Kalvotas daubotas reljefas ir derlingi dirvožemiai sukuria pačias įvairiausias augimo sąlygas, todėl parke galima stebėti mišriems ir lapuočių miškams būdingus augalus. Ežerų ir tvenkinių pakrantėse veši drėgnų vietų ir net pelkių augalai, pievelėse bei laukymėse – pievoms būdingos rūšys, prie keliukų, takų ir pastatų – žmogaus kaimynystę mėgstantys augalai, o parko prieigose – sausų ir šviesių vietų augalai.
Ankstyvą pavasarį visame Užutrakyje rudų pernykščių lapų fone sumirga žibuoklių žiedai. Įdomiai atrodo tuo pat metu kelių spalvų žiedais žydinti tamsioji plautė ir taukė, dar tik bekraunanti žiedus. Kiek vėliau parką papuoš neužmirštuolių sąžalynai ir žemuogių žiedai, kuriais grožimės kol prisirps uogos. Pakrūmėse skleidžiasi raudonųjų žiognagių žiedai. Juos vasarą pakeis geltonosios žiognagės. Parko pievelės trumpam pasipuošia geltonomis pavasarinių viksvų šluotelėmis, kurių vėliau nė nepastebėsite, o saulučių žiedais grožėsimės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medžių pavėsyje kvepia pakalnučių žiedai, rudenį jų vietoje prinoks didelės oranžinės uogos, kurios, kaip ir visas augalas, labai nuodingos. Nežiūrint to, pakalnutės drauge su parke augančiomis baltašaknėmis – nepakeičiama vaistinė žaliava. Visame parke auga europinė pipirlapė ir ugniažolė. Jų sėklas išplatina skruzdės, mėgstančios mėsingus sėklų priedėlius.
Vasaros pradžioje visą Užutrakio parką geltonai nudažo uolinių vanagių graižai. Prie jų prisijungia kuklesni, bet taip pat geltoni gaivos ir zuiksalotės žiedeliai, o su jais gražiai kontrastuoja violetiniai įvairių rūšių katilėlių varpeliai. O štai krūminiai kūpoliai puikuojasi geltona ir violetine spalvomis drauge. Prie parko keliukų karaliauja garšvos, kvapieji gurgždžiai ir krūminiai builiai, rečiau – nariuotieji bervidžiai, miškinės notros ir vaistinės noteros. Didžiausia žolinių augalų įvairovė vasarą būna pievose. Jose rasti ir saugomi, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai: pievinis auksveitis, plaukuotoji jonažolė ir skydinis skaistenis. Užpelkėjusiuose išdžiūvusių tvenkinių dugnuose auga pelkinės usnys, vingiorykštės, žinginiai, įvairūs vėdrynai, asiūkliai, paparčiai, viksvos. Parko tvenkinių pakrantėse – kanapinis kemeras, paprastoji šilingė, geltonžiedis vilkdalgis, pelkinė poraistė. Vieno tvenkinio pakrantėse auga saugoma dėmėtoji gegūnė.
Būtina paminėti ir ant didžiųjų Užutrakio grotų augančią šliaužiančiąją žiemę. Šis visžalis augalas ypatingas tuo, kad randamas visuose prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andre parkuose. Šliaužiančioji žiemė buvo įkurdinta ant akmenų ar dirbtinų uolų.
Miškingoje parko dalyje daugybė mišriam miškui būdingų žolių: šalmučiai, vaisginos, juodžolės, vilkauogės, kiškiakopūsčiai, medutės, septynikės, glaudenės. Turėsite progą pamatyti ir gana retą orchidinių šeimos augalą – lizduolę, parazituojančią ant kitų augalų šaknų. Ji nevalgoma, tačiau nepamirškite paragauti šalia augančios vaistinės česnakūnės, turinčios česnakų ir krienų skonį ir dėl to Europoje specialiai auginamos.
Užutrakio parke susidarė ištisi sąžalynai didžiųjų dilgėlių, kurie nepatinka žmonėms, bet labai patinka drugeliams.
Pačiame Užutrakio centre susiformavo unikali žolinių augalų bendrija, labiau būdinga Vakarų Europai. Čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos miškinė dirsuolė ir miškinė šunažolė. Greta auga ir labai reti plačialapė miglė ir krūminis kiškiagrikis, išretintose parko vietose tapęs dominuojančia rūšimi. Tik neaišku, ar šie augalai žmonių buvo specialiai įkurdinti parke, ar pateko atsitiktinai, kartu su įvežtų medžių ir krūmų sodinukais.
Maršruto pabaigoje anksti pavasarį galite pamatyti dar vieną nedažnai aptinkamą rausvą mėsingą augalą, besiskiriantį nuo kitų augalų tuo, kad visiškai neturi lapų ir žalios spalvos. Jis pasižymi ypatingai giliomis šaknimis su siurbtukais, kurių pagalba siurbia maisto medžiagas iš medžių šaknų – tai gegužinė žvynšaknė. Pastebėta, kad gegužinė žvynšaknė mėgsta augti po ąžuolais, tačiau Užutrakio parke ji įsikūrė po liepomis.
Čia paminėta tik dalis augalų, kuriuos galite pamatyti, apsilankę Užutrakio parke. Visko nepamatysite, jei parke apsilankysite tik vieną kartą. Todėl kviečiame Jus į Užutrakio parką įvairiu metų laiku, ir parkas jus nustebins vis kitomis spalvomis ir kitais augalais
Andželika Kriaučiūnienė
(Daugiau žr.: "Užutrakio augalija: istoriniai E. F. Andrė želdynai ir laukinės gamtos stebuklai")
Ankstyvą pavasarį visame Užutrakyje rudų pernykščių lapų fone sumirga žibuoklių žiedai. Įdomiai atrodo tuo pat metu kelių spalvų žiedais žydinti tamsioji plautė ir taukė, dar tik bekraunanti žiedus. Kiek vėliau parką papuoš neužmirštuolių sąžalynai ir žemuogių žiedai, kuriais grožimės kol prisirps uogos. Pakrūmėse skleidžiasi raudonųjų žiognagių žiedai. Juos vasarą pakeis geltonosios žiognagės. Parko pievelės trumpam pasipuošia geltonomis pavasarinių viksvų šluotelėmis, kurių vėliau nė nepastebėsite, o saulučių žiedais grožėsimės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Medžių pavėsyje kvepia pakalnučių žiedai, rudenį jų vietoje prinoks didelės oranžinės uogos, kurios, kaip ir visas augalas, labai nuodingos. Nežiūrint to, pakalnutės drauge su parke augančiomis baltašaknėmis – nepakeičiama vaistinė žaliava. Visame parke auga europinė pipirlapė ir ugniažolė. Jų sėklas išplatina skruzdės, mėgstančios mėsingus sėklų priedėlius.
Vasaros pradžioje visą Užutrakio parką geltonai nudažo uolinių vanagių graižai. Prie jų prisijungia kuklesni, bet taip pat geltoni gaivos ir zuiksalotės žiedeliai, o su jais gražiai kontrastuoja violetiniai įvairių rūšių katilėlių varpeliai. O štai krūminiai kūpoliai puikuojasi geltona ir violetine spalvomis drauge. Prie parko keliukų karaliauja garšvos, kvapieji gurgždžiai ir krūminiai builiai, rečiau – nariuotieji bervidžiai, miškinės notros ir vaistinės noteros. Didžiausia žolinių augalų įvairovė vasarą būna pievose. Jose rasti ir saugomi, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai: pievinis auksveitis, plaukuotoji jonažolė ir skydinis skaistenis. Užpelkėjusiuose išdžiūvusių tvenkinių dugnuose auga pelkinės usnys, vingiorykštės, žinginiai, įvairūs vėdrynai, asiūkliai, paparčiai, viksvos. Parko tvenkinių pakrantėse – kanapinis kemeras, paprastoji šilingė, geltonžiedis vilkdalgis, pelkinė poraistė. Vieno tvenkinio pakrantėse auga saugoma dėmėtoji gegūnė.
Būtina paminėti ir ant didžiųjų Užutrakio grotų augančią šliaužiančiąją žiemę. Šis visžalis augalas ypatingas tuo, kad randamas visuose prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andre parkuose. Šliaužiančioji žiemė buvo įkurdinta ant akmenų ar dirbtinų uolų.
Miškingoje parko dalyje daugybė mišriam miškui būdingų žolių: šalmučiai, vaisginos, juodžolės, vilkauogės, kiškiakopūsčiai, medutės, septynikės, glaudenės. Turėsite progą pamatyti ir gana retą orchidinių šeimos augalą – lizduolę, parazituojančią ant kitų augalų šaknų. Ji nevalgoma, tačiau nepamirškite paragauti šalia augančios vaistinės česnakūnės, turinčios česnakų ir krienų skonį ir dėl to Europoje specialiai auginamos.
Užutrakio parke susidarė ištisi sąžalynai didžiųjų dilgėlių, kurie nepatinka žmonėms, bet labai patinka drugeliams.
Pačiame Užutrakio centre susiformavo unikali žolinių augalų bendrija, labiau būdinga Vakarų Europai. Čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos miškinė dirsuolė ir miškinė šunažolė. Greta auga ir labai reti plačialapė miglė ir krūminis kiškiagrikis, išretintose parko vietose tapęs dominuojančia rūšimi. Tik neaišku, ar šie augalai žmonių buvo specialiai įkurdinti parke, ar pateko atsitiktinai, kartu su įvežtų medžių ir krūmų sodinukais.
Maršruto pabaigoje anksti pavasarį galite pamatyti dar vieną nedažnai aptinkamą rausvą mėsingą augalą, besiskiriantį nuo kitų augalų tuo, kad visiškai neturi lapų ir žalios spalvos. Jis pasižymi ypatingai giliomis šaknimis su siurbtukais, kurių pagalba siurbia maisto medžiagas iš medžių šaknų – tai gegužinė žvynšaknė. Pastebėta, kad gegužinė žvynšaknė mėgsta augti po ąžuolais, tačiau Užutrakio parke ji įsikūrė po liepomis.
Čia paminėta tik dalis augalų, kuriuos galite pamatyti, apsilankę Užutrakio parke. Visko nepamatysite, jei parke apsilankysite tik vieną kartą. Todėl kviečiame Jus į Užutrakio parką įvairiu metų laiku, ir parkas jus nustebins vis kitomis spalvomis ir kitais augalais
Andželika Kriaučiūnienė
(Daugiau žr.: "Užutrakio augalija: istoriniai E. F. Andrė želdynai ir laukinės gamtos stebuklai")
